Sutvarkyta Kretuono ežero Didžioji sala
19-08-2019
Kretuono ežero Didžiosios salos sėkmės istorija visiems gerai žinoma. Mišku beužauganti ir apleista sala Lietuvos ornitologų draugijos, Aukštaitijos nacionalinio parko ir daugelio savanorių pastangomis buvo iš naujo prikelta gyvybei. Iškirtus medžius ir suvešėjusius krūmus, nušienavus aukštą žolinę augmeniją, sparnuočiai vėl sugrįžo į savo pamėgtą buveinę ir gausiai ją apgyvendino. Didžioji sala yra labai svarbi upinių žuvėdrų veisimosi vieta, todėl patenka į ornitologų draugijos vykdomo upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos projekto tvarkomų teritorijų sąrašą. Gintaro Varno stebėjimų duomenimis 2019 m. saloje kūrėsi net 215 porų šių paukščių. Tačiau sala svarbi ir kitiems sparnuočiams. Šiais metais joje perėjo 20 porų pempių, 6 – 7 griciukų poros, 10 - 12 porų raudonkojų tulikų, 1 pora gaidukų, 80 porų didžiųjų ančių, 54 poros pilkųjų ančių, 40 porų rudagalvių ančių, 2 poros šaukštasnapių ančių, 5 poros kuoduotųjų ančių, 1 pora smailiauodegių ančių, 6850 porų rudagalvių kirų, 126 poros paprastųjų kirų. Ir tai toli gražu ne visas saloje perinčių paukščių sąrašas. Pagal susitarimą su ornitologų draugija, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija nuo 2014 m. kasmet šienauja maždaug 23 ha teritoriją, todėl įvairiausių rūšių sparnuočiai gali rasti sau tinkamų vietų krauti lizdus.
Vyto Jankevičiaus nuotrauka
Vyto Jankevičiaus nuotrauka
Vyto Jankevičiaus nuotrauka
