Rudenį tvarkomos Kretuono ežero salelės
11-10-2021
Spalio mėnesį Kretuono ežere tvarkomos mažosios salelės, kurios plyti greta įspūdingos Didžiosios salos. Salelėse pjaunami nendrynai formuojant vietas žuvėdroms ir kirams įsikurti.
Kretuono ežeras išskirtinai svarbus paukščių apsaugos požiūriu. Šioje vietovėje peri Europos Bendrijos saugomi 26 rūšių paukščiai. Aptinkami 29 rūšių paukščiai, kurie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, iš jų 16 rūšių sparnuočiai čia ir peri. Kretuone įsikūrusios didžiausios mūsų šalyje rudagalvių kirų, kaspijinių kirų ir upinių žuvėdrų kolonijos.
Upinių žuvėdrų gausumas labai svyruoja nuo vietovės ekologinių sąlygų. 1982 m. Kretuone perėjo 216 upinių žuvėdrų porų, tačiau vietovei užaugus medžiais ir krūmais, 2000 m. jie visai neperėjo. Atkūrus atvirą buveinę, žuvėdros vėl sugrįžo ir 2002 m. čia įsikūrė 142 poros. 2014 m. priskaičiuota net per 300 perinčių porų. Tačiau vėliau jų skaičius vėl ėmė mažėti. Norint užtikrinti stabilų žuvėdrų perėjimą šioje vietovėje, reikalingi nuolatiniai buveinių tvarkymo darbai. Vertinama, kad Kretuone gyvena 10 % visos mūsų šalies žuvėdrų populiacijos.
Kretuone nereguliariai peri apie 5 poras mažųjų kirų. Tai viena iš trijų jų perimviečių Lietuvoje.
Perinčių gaidukų skaičius svyruoja ir siekia apie 10 dėčių. Kretuonas yra tarp svarbiausių gaidukų veisimosi vietų mūsų šalyje.
Kretuone gyvena globaliai nykstantys paukščiai: paprastieji griciukai – iki 15 porų ir stulgiai – iki 15 patinų dvejose tuokvietėse. Gan gausiai peri ir kiti reti sparnuočiai: raudonkojai tulikai – apie 10 porų, šaukštasnapės antys – apie 5 poras, rudagalvės antys – apie 45 poros, pilkosios antys – apie 60 porų, smailiauodegės antys – iki 2 porų.
Armando Naudžiaus nuotraukos.
.JPG)
.JPG)
.JPG)
.JPG)
