Projekto „LIFE TERNS” baigiamoji konferencija
16-11-2023
Projektas Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ LIFE17 NAT/LT/000545 baigiamojoje stadijoje. Š. m. spalio 20 d. Vilniuje vyko projekto „LIFE TERNS” baigiamoji konferencija. 2018 m. pradėto projekto metu įgyvendintos visos numatytos veiklos. Į konferenciją gausiai susirinkę tarptautinio seminaro dalyviai iš 10 užsienio šalių, saugomų teritorijų darbuotojai, Lietuvos ornitologų draugijos nariai, projekto dalyviai ir partneriai išklausė baigiamuosius pranešimus apie nuveiktus darbus. Konferencijos dalyvius įžanginėje kalboje pasveikino ir projekto rezultatais pasidžiaugė Aplinkos ministerijos atstovas Algirdas Klimavičius.
Algirdas Klimavičius. Gedimino Petkaus nuotrauka
Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis apžvelgė mažųjų ir upinių žuvėdrų būklę Lietuvoje, aptarė nuveiktus darbus siekiant jas tinkamai apsaugoti. Projekto metu atlikti išties įspūdingi praktiniai gamtosauginiai darbai – Vidaus vandens kelių direkcijos pastangomis Nemuno upėje supilta 21 sala ir paplūdimiai 2,5 ha bendro ploto, Nemune Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje ir pasienyje su Baltarusija atkurtos žuvėdrų perėjimui tinkančios salos, Kalvių žvyro karjere supiltos 2 naujos ir atkurtos 4 šiems paukščiams nebetinkamos salos, per 5 metus net keletą kartų per sezoną įvairiose žuvėdrų perėjimo vietose 34,73 ha plote šalinta žolinė ir sumedėjusi augmenija, Sartų ežere ir žuvininkystės tvenkiniuose įrengta 10 naujų plaustų žuvėdrų perėjimui ir suremontuoti 4 anksčiau pagaminti susidėvėję plaustai. O kur dar specialių biotechninių priemonių (slėptuvių nuo natūralių priešų žuvėdrų jaunikliams, įspėjamųjų ženklų nuo nepageidaujamų lankytojų) diegimas, naujų arba atnaujintų žuvėdrų apsaugai skirtų teritorijų gamtotvarkos planų (6) parengimas, detalus perinčių populiacijų gausos ir veisimosi sėkmingumo bei buveinių būklės monitoringas, visuomenės informavimas apie rūšių apsaugos aktualijas bei priemones, kurios padės efektyviai spręsti žuvėdroms kylančias problemas. Geriausias rodiklis, nusakantis projekto sėkmę, yra sėkmingas žuvėdrų perėjimas ir jų populiacijų pagausėjimas. Įgyvendinus projekto veiklas, visose projekto teritorijose upinių žuvėdrų skaičius padidėjo dvigubai. Jeigu 2017 m. šiose teritorijose veisėsi apie 500 upinių žuvėdrų porų, tai projekto vykdymo metais jų skaičius pakilo iki 1000 porų ir daugiau. Šiose vietovėse mažųjų žuvėdrų skaičius nuo maždaug 30 porų 2017 m. pakilo atskirais metais iki 200 porų ir daugiau.
Liutauras Raudonikis. Gedimino Petkaus nuotrauka
Atlikus salų gamtotvarkos darbus pagerėjusią žuvėdrų būklę Nemuno kilpų regioniniame parke apžvelgė Renatas Jakaitis. Anksčiau čia esančiose 2 PAST sėkmingai perėjo abiejų rūšių žuvėdros, bet 2016 m konstatuota, kad čia jos išnyko, nes salos užaugo žoline ir sumedėjusia augmenija. Atlikus gamtotvarkos darbus žuvėdros vėl sugrįžo į regioninį parką – atskirais metasi čia įsikūrė nuo 15 iki 55 porų upinių ir nuo 10 iki 34 porų mažųjų žuvėdrų. Vytauto Eigirdo ir Juliaus Morkūno parengtame pranešime buvo akcentuota plaustų svarba sėkmingam upinių žuvėdrų perėjimui. Tokių biotechninių priemonių dėka pavyksta žuvėdras privilioti į jų anksčiau negyventas teritorijas, paskirstyti optimaliu tankiu, geriau jas apsaugoti nuo plėšrūnų.
Renatas Jakaitis. Gedimino Petkaus nuotrauka
Vidaus vandens kelių direkcijos atstovas Aurelijus Rimas aptarė Nemuno vandens kelio tvarkymo darbus juos pritaikant žuvėdrų buveinių formavimui. Farvaterio gilinimo metu gruntas buvo pilamas specialiai parinktose laivybai netrukdančiose vietose ir tokiu būdu formuojamos atviros salos žuvėdrų perėjimui. Tai didele dalimi nulėmė ženklų žuvėdrų populiacijų pagausėjimą nuo Kauno iki Nemuno žiočių.
Aurelijus Rimas. Gedimino Petkaus nuotrauka
Telimetrijos galimybes planuojant upinių žuvėdrų apsaugą Ramūno Žydelio pranešime apibendrino Julius Morkūnas. Pirmą kartą ornitologinėje praktikoje šiems paukščiams uždėjus siųstuvus gauti unikalūs duomenys apie jų socialinius ryšius, mitybos vietas ir klajones.
Julius Morkūnas
Vieną pranešimą keitė kitas, netruko prabėgti diena. Po pranešimų konferencijos dalyviai neskubėjo skirstytis, vis dar dalinosi patirtais įspūdžiais, aptarinėjo įvairius žuvėdrų apsaugos aspektus. Neabejotina, kad dalį įgytos patirties jie panaudos savo kasdieniname gamtosauginiame darbe.
Konferencija. Justinos Karlonienės nuotrauka
Konferencijos pranešimai
Projekto „LIFE TERNS” baigiamoji konferencija
The Final Conference of the LIFE TERNS project
2023 m. spalio 20 d. │ 20 October 2023
Projekto įgyvendintos perinčių upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugai skirtos veiklos ir ateities
perspektyvos.
Conservation of the Common and Litle tern: project experiences and future perspectives.
Liutauras Raudonikis, Justina Karlonienė (Lietuvos ornitologų draugija │ Lithuanian
ornithological society)
Perinčių upinių ir mažųjų žuvėdrų būklė Lietuvoje ir jų apsaugai skirtose teritorijose – ką
turime padaryti siekdami geresnė rūšių apsaugos
Conservation status of breeding Common and Little terns in Lithuania and key areas for their
conservation. What should we aim at for better species conservation
Liutauras Raudonikis, Marius Karlonas (Lietuvos ornitologų draugija │Lithuanian
ornithological society)
Upinių ir mažųjų žuvėdrų populiacijų bei veisimosi buveinių būklė Nemuno kilpų
regioniniame parke 1994-2023 m.
Population and breeding habitats status of the Common and Little terns in the Nemuno
Kilpos Regional Park in 1994-2023
Renatas Jakaitis, Žydrūnas Sinkevičius (Nemuno kilpų regioninis parkas │ The Nemuno
Kilpos Regional Park)
Dirbtinės platformos upinėms žuvėdroms: privalumai ir trūkumai
Artificial islands for Common terns: advantages and disadvantages
Vytautas Eigirdas (Lietuvos ornitologų draugija │ Lithuanian ornithological society)
Vidaus vandens kelių priežiūra: galimybės gerinti upinių ir mažųjų žuvėdrų bei jų buveinių
apsaugos būklę šiuo metu ir ateityje
Management of inland waterways: current and future opportunities to improve the
conservation status of the Common and Little terns
Aurelijus Rimas (Inland Waterways Directorate), Liutauras Raudonikis (Lietuvos
ornitologų draugija │Lithuanian ornithological society)
Telemetrijos galimybės ir nauda planuojant upinių ir mažųjų žuvėdrų, kitų salose perinčių
paukščių ir jų buveinių apsaugos veiksmus
The possibilities and benefits of telemetry in planning conservation actions for Common and
Little Terns, as well as other island-nesting birds and their habitat
Ramūnas Žydelis (Ornitela), Julius Morkūnas (Lietuvos ornitologų draugija │Lithuanian
ornithological society)
