Pavasarėjant
28-03-2022
Ties Lipliūnais slūgsta Nemuno potvynio vandenys. Atsiveria vis platesnės žuvėdrų pamėgtos salos pakrantės. Tačiau pagilinta protaka upė srūva vis dar plačiai ir veržliai, todėl jokia lapė ar usūrinis šuo ten tikrai nepateks. Ties Lipliūnais slūgsta Nemuno potvynio vandenys. Atsiveria vis platesnės žuvėdrų pamėgtos salos pakrantės. Tačiau pagilinta protaka upė srūva vis dar plačiai ir veržliai, todėl jokia lapė ar usūrinis šuo ten tikrai nepateks. Pirmosios pempių poros saloje triukšmingai dalinasi teritorijas. Triukšmauja ir šalimais įsikūrę rudagalviai kirai. Pakrantėje pulkeliais snūduriuoja didžiosios antys ir kelios didžiųjų dančiasnapių poros. Po smėlynus atokiai vaikštinėja nuo savo būrio atsilikusi vieniša ir kažkiek sutrikusi baltakaktė žąsis. Upės vilnyse plūduriuoja rudagalvės kryklės, klykuolės, atšniokščia cyplių pulkas ir triukšmingai nusileidžia į vandenį. Seklumose braidžioja ketvertas didžiųjų baltųjų garnių, o pro šalį išdidžiai praplaukia gulbė nebylė. Žadindami pavasarišką nuotaiką, virš arimų čirena dirviniai vieversiai, krūmynuose čiulba geltonoji starta, čerškia ir nerimauja inkilą jau pasirinkusi didžioji zylė, o dangaus aukštybėse prasklendžia sugrįžęs pirmasis baltasis gandras.
Eugenijaus Drobelio nuotrauka
