Novaraistyje įrenginėjami informaciniai ženklai ir slėptuvės
22-04-2021
Novaraisčio ornitologiniame draustinyje įrenginėjami informaciniai, įspėjamieji ženklai ir specialios slėptuvės jaunikliams pasislėpti nuo plėšrūnų. Šios priemonės bus įrengiamos visose projekto teritorijose iki žuvėdrų perėjimo sezono pradžios.
Šiuo metu Novaraistyje salose peri kaspijiniai kirai, pempės. Greitai čia įsikurs rudagalviai kirai ir upinės žuvėdros.
Novaraistis
Tai Kauno ir Šakių raj. teritorijoje esantis išeksploatuotas ir dalinai užtvindytas durpynas su supiltų durpių kalvomis, virtusiomis salomis. Šioje vietovėje ornitologinis draustinis įsteigtas 1988 m. 2004 m. draustiniui suteiktas paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusas, saugant perinčias upines žuvėdras ir migruojančias gerves. 1979 m. baigus eksploatuoti durpyną, jis buvo priskirtas Šakių urėdijai su riboto ūkininkavimo galimybėmis. Siekiant išvengti durpyno gaisrų, pusė teritorijos buvo patvenkta. Taip susiformavo seklus vandens telkinys su durpinėmis salomis (likusiomis neišvežtų durpių krūvomis), kurias pamėgo upinės žuvėdros. Pelkyną supa spygliuočiai ir mišrūs miškai. Neapsemta durpyno dalis greitai apaugo krūmais ir nendrėmis. Nors rytinė teritorijos dalis buvo dirbtinai patvenkta, kituose jos plotuose dabar šiuos darbus natūraliai tęsia bebrai statydami vis naujas užtvankas. Natūrali pelkės augmenija dar tik pradeda atsikurti.
Nuošali ir sunkiai praeinama vietovė teikia geras sąlygas gyventi miško žvėrims – briedžiams, elniams, šernams. Europos Bendrijos saugomiems žvėrims priskiriami čia gyvenantys vilkai ir bebrai. Tačiau Novaraistis svarbiausias čia įsikūrusiems paukščiams. Daugiau kaip 30 rūšių paukščiai yra saugomi Europos Bendrijos – didysis baublys, mažasis baublys, juodasis gandras, gulbė giesmininkė, juodasis peslys, gyvatėdis, pievinė lingė, gervė, švygžda, griežlė, pilkoji meleta ir kt. Durpyne sutinkami 34 rūšių sparnuočiai, kurie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, iš jų 17 rūšių paukščiai čia peri. Novaraistyje kuriasi per 100 porų upinių žuvėdrų, o tai sudaro apie 4 % šių paukščių populiacijos šalyje. Joms grėsmę kelia durpinių salų užaugimas aukšta žole bei krūmais ir netoliese įsikūrę kaspijiniai kirai, kurie sunaikina dalį žuvėdrų jauniklių.
Slėptuvės - stogeliai. Gedimino Petkaus nuotrauka
Kaspijinių kirų lizdas. Gedimino Petkaus nuotrauka
