Nemuno kilpų regioniniame parke sėkmingai peri žuvėdros
19-08-2022
Jau ketvirtus metus Nemuno kilpų regioniniame parke Lietuvos ornitologų draugija kartu su partneriais (Nemuno kilpų regioninio parko administracija, Vidaus vandenų kelių direkcija, UAB „Eko Stoma“) vykdo ES aplinkos finansinio mechanizmo LIFE remiamą projektą „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“. Pagrindinis projekto tikslas – atkurti dėl spartaus kasmetinio apaugimo žoline ir sumedėjusia augalija sunykusias ir netinkamas perėjimui svarbiausias saugomų mažųjų ir upinių žuvėdrų veisimosi buveines, atstatyti šalyje sparčiai mažėjančias žuvėdrų populiacijas bei užtikrinti ilgalaikes apsaugos priemones. Žuvėdrų perėjimui yra tinkamiausios tik atviro smėlio arba žema augalija apaugusios vandens telkinių salos.
Projekto įgyvendinimo pradžioje Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje svarbiausiose žuvėdrų veisimosi vietose, esančiose Nemuno upės salose, žuvėdros jau buvo išnykusios. Projekto įgyvendinimo metu kasmet atliekant žuvėdrų buveinių priežiūros darbus, šalinant aukštą žolę ir krūmus bei formuojant atviro smėlio plotus žuvėdros vėl sugrįžo į Nemuno kilpų regioninį parką.
2022 metais atlikto perinčių upinių ir mažųjų žuvėdrų monitoringo duomenys parodė, kad šiais metais Nemuno kilpų regioniniame parke perėjo apie 20 mažųjų žuvėdrų ir apie 50 upinių žuvėdrų porų. Nors dėl pernelyg lietingo laikotarpio ir aukšto vandens lygio dalis lizdų buvo nuplauta, tačiau daugelis porų išperėjo ir užaugino naująją žuvėdrų kartą. Atsižvelgiant į ankstesnių metų perinčių žuvėdrų situaciją, tai pakankamai geras rodiklis, patvirtinantis, kad Nemuno kilpų regioniniame parke žuvėdrų populiacija atsigauna, gausėja ir vėl kiekvienais metais reguliariai peri prižiūrimose Nemuno upės salose.
Nemuno kilpų regioninio parko informacija.
Nemuno salos. Renato Jakaičio nuotrauka
Upinės žuvėdros jauniklis. Žydrūno Sinkevičiaus nuotrauka
Mažosios žuvėdros jauniklis. Žydrūno Sinkevičiaus nuotrauka
