Naujienos

Nemuno upės saloje ties Lipliūnais atlikti gamtotvarkiniai darbai

Liepos 19 d. Lietuvos ornitologų draugijos (toliau – LOD) darbuotojai vykdė gamtotvarkos darbus Nemuno upės saloje šalia Lipliūnų. Šie darbai buvo atliekami siekiant užtikrinti tinkamą mažųjų ir upinių žuvėdrų apsaugą ir išlaikyti stabilias buveines, išvalyti apaugusią augmenija. Taip pat ši veikla buvo atliekama siekiant išlaikyti pasibaigusio upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugai Lietuvoje projekto rezultatus.

Projekto „LIFE TERNS” baigiamoji konferencija

Projektas Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ LIFE17 NAT/LT/000545 baigiamojoje stadijoje. Š. m. spalio 20 d. Vilniuje vyko projekto „LIFE TERNS” baigiamoji konferencija. 2018 m. pradėto projekto metu įgyvendintos visos numatytos veiklos.

Spalio 18 ir 19 d. Vilniuje vyko tarptautinis seminaras „Salose perinčių paukščių apsauga – iššūkiai ir geroji praktika“

Š. m. spalio 18 – 19 d. Vilniuje vyko tarptautinis seminaras „Salose perinčių paukščių apsauga – iššūkiai ir geroji praktika“. Į renginį susirinko žymūs Europos šalių žuvėdrų ekspertai ir tyrėjai. Seminare pranešimus skaitė net 11 šalių atstovai: Anglijos, Izraelio, Čekijos, Slovakijos, Lenkijos, Bulgarijos, Kroatijos, Latvijos, Baltarusijos, Sakartvelo ir Lietuvos.

Fotografijos paroda ant Neries upės kranto

2023 m. rugsėjo 16 d. buvo organizuojamas paukščių stebėjimo žygis. Renginio metu susirinkusiems dalyviams natūralioje miško aplinkoje ant Neries upės kranto buvo pristatyta paroda „Žuvėdros - grakščiosios šaudyklės“. Kaip žinia, Lietuvos ornitologų draugija parodą „Žuvėdros – grakščiosios šaudyklės“ organizuoja su partneriais VĮ „Vidaus vandens kelių direkcija, Nemuno kilpų regioninio parko direkcija ir UAB „EKO STOMA įgyvendindama ES LIFE programos, LR aplinkos ministerijos ir projekto partnerių lėšomis finansuojamą projektą „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ (Nr. LIFE17 NAT/LT/000545). Pagrindinis projekto tikslas yra pagerinti upinių ir mažųjų žuvėdrų perinčių populiacijų būklę jų apsaugai svarbiose teritorijose, tinkamai tvarkant jų veisimosi buveines ir taikant kitas šioms rūšims svarbias apsaugos priemones.

Pasitarimas Lekėčiuose

Š.m. rugpjūčio 31 d. Lekėčiuose vyko pasitarimas, kurio tema buvo „Upinių žuvėdrų apsaugos perspektyvos ir būtini veiksmai jų apsaugai svarbioje Novaraisčio ornitologinio draustinio teritorijoje”. Šį pasitarimą organizavo Lietuvos ornitologų draugija (LOD), su partneriais įgyvendindama projektą „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“. 

Registration to the LIFE TERNS International Seminar and Conference is open (18-20 October in Vilnius)

We are pleased to inform about two upcoming international events organized by the LIFE TERNS project: a seminar coupled with a field visit and a conference. The events are scheduled for 18-20 October in Vilnius. We warmly invite everyone interested in protection of Common and Little Terns to participate.

Fotografijos paroda ant ežero kranto

2023 m. liepos 28 – 30 d. Druskininkų savivaldybės teritorijoje prie Ašarėlio ežero vyko Lietuvos ornitologų draugijos organizuotas renginys „Žalia varna“. Į kasmetinį renginį susirinko gausus paukščiams ir gamtosaugos idėjoms neabejingų žmonių būrys. Šio renginio metu susirinkusiems dalyviams natūralioje miško aplinkoje ant ežero kranto buvo pristatyta paroda „Žuvėdros - grakščiosios šaudyklės“. 

Šiuo metu vyksta žuvėdrų monitoringas

Šiuo metu Lietuvoje vyksta upinių ir mažųjų žuvėdrų monitoringas. Vietose kur peri retieji paukščiai įrenginėjami informaciniai, įspėjamieji ženklai ir specialios slėptuvės jaunikliams pasislėpti nuo plėšrūnų. Šios priemonės kasmet įrengiamos visose projekto teritorijose.

Jūršarkės iš arti

Atliekant upinių ir mažųjų žuvėdrų monitoringą kasmet Lietuvoje yra stebimos čia perinčios jūršarkės. Kviečiame pasižiūrėti apie jas trumpą skaitytojo Mark iš youtube kanalo Avi Birds trumpą reportažą apie šį paukštį.

Fotografijos paroda Pamaryje

Ventės rago ornitologinės stoties Paukščių migracijos ekspozicijoje pristatoma foto paroda „Žuvėdros - grakščiosios šaudyklės“. Žuvėdros aptinkamos prie daugelio upių, ežerų, žuvininkystės tvenkinių, taip pat ties Kuršių mariomis, pajūryje. Lietuvoje veisiasi 5 rūšių žuvėdros, tačiau tiktai upinė žuvėdra yra gausesnė. Kitos mūsų krašte perinčios žuvėdros – baltaskruostė, baltasparnė, juodoji ir mažoji žuvėdros, yra retos ir įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Stebėkite tiesioginę transliaciją tiesiai iš žuvėdrų kolonijos

Kviečiame visus, netrikdydami perinčių ir jauniklius auginančių paukščių, stebėti slaptingiausius žuvėdrų gyvenimo momentus. Atidus stebėtojas be didesniu pastangų galės susipažinti su upinių ir mažųjų žuvėdrų veisimosi biologija, jų tarpusavio elgesiu, mitybos subtilybėmis ir kitais netikėtais nutikimais. Tai ketvirtoji transliacija iš žuvėdrų kolonijos. Šiuo metu žuvėdros padėjusios jau 3 kiaušinius.

Nemuno salose peri žuvėdros

Birželio mėn. pirmosios patikros metu Nemune nuo Kulautuvos iki Greičių buvo įvertinta žuvėdrų būklė. Iš viso aptiktos 6 salos, kuriose upinės ir mažosios žuvėdros jau perėjo arba ruošėsi perėti. Kai kuriuose lizduose jau buvo sudėti kiaušiniai, o kitur rastos tik žvirgžde ar smėlyje rausiamos duobutės  kiaušiniams sudėti. Šios patikros metu Nemune dar buvo aukštas vanduo ir kai kurios salos vis dar glūdėjo po vandeniu.

LRT reportažas apie dirbtiniuose plaustuose perinčias žuvėdras

Sartų ežere ant išplukdytų pontoninių plaustų kuriasi upinės žuvėdros. LRT televizija kalbina Sartų regioninio parko ekologę Daivą Norkūnienę, kuri atlieka šių paukščių monitoringą ir Lietuvos ornitologų draugijos direktorių Liutaurą Raudonikį.

Reportažą peržiūrėti galite čia

Nemuno salose atlikti pavasariniai žuvėdrų veisimosi vietų priežiūros darbai

Prasidėjus paukščių sugrįžtuvėms iš tolimųjų žiemaviečių bei atslūgus pavasariniam potvyniui Nemuno kilpų regioninio parko upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugai įsteigtose „Natura 2000“ teritorijose „Nemunas tarp Prienų ir Lengveniškių“ ir „Nemunas tarp Pelėšiškių ir Balbieriškio“, prieš prasidedant paukščių veisimosi sezonui svarbiausiose perimvietėse atlikti kasmetiniai parengiamieji darbai – būtinų atviro smėlio plotelių formavimas žuvėdrų lizdavietėms bei apsaugos priemonių įrengimas (informaciniai stendai, apsauginiai stogeliai). Parengiamieji darbai atliekami su įranga, kuri įsigyta įgyvendinamo aplinkosauginio projekto „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ laikotarpiu.

Tvarkoma Kretuono sala

Lietuvos ornitologų draugija kartu su partneriais vykdo projektą „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ LIFE17NAT/LT/000545.
Pagrindinis projekto tikslas yra pagerinti upinių ir mažųjų žuvėdrų perinčių populiacijų būklę jų apsaugai skirtose teritorijose, tinkamai tvarkant jų veisimosi buveines bei taikant kitas šioms rūšims svarbias apsaugos priemones.

Nemuno kilpų regioniniame parke užbaigtas dar vienas žuvėdrų perėjimo vietų tvarkymo sezonas

Lietuvos ornitologų draugijai ir Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai įgyvendinant Europos Sąjungos aplinkos finansinio mechanizmo LIFE finansuojamą projektą "Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje" 2022 metų gale Nemuno kilpų regioniniame parke buvo atlikti tęstiniai Nemuno salose esančių upinių ir mažųjų žuvėdrų veisimosi buveinių tvarkymo darbai.

Parodos ir filmo pristatymas Merkinėje

Š.m. lapkričio 22 d. Dzūkijos nacionalinio parko ir valstybinio Čepkelių rezervato direkcijos lankytojų centre Merkinėje įvyko fotografijų parodos „Žuvėdros – grakščiosios šaudyklės“ ir filmo „Žuvėdros“ pristatymas.

Foto paroda žuvėdros - grakščiosios šaudyklės Veisiejuose

Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva gamtos fotografų sukauptos fotografijos ir iš jų parengta paroda „Žuvėdros - grakščiosios šaudyklės“ toliau keliauja po šalies saugomas teritorijas. Šiuo metu ji eksponuojama Veisiejuose, Veisiejų regioninio parko lankytojų cente. Kviečiame visus, kurie domisi gamta, aplankyti Veisiejuose eksponuojamą parodą ir susipažinti su visomis mūsų krašte aptinkamomis žuvėdromis.

Foto paroda Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centre

Žuvinto rezervato administraciniame pastate eksponuojami „Žuvėdros - grakščiosios šaudyklės“ konkurso dalyvių ir kitų gamtos fotografų darbai, kuriuose atspindėtas grakštus žuvėdrų pasaulis.

Lietuvos ornitologų draugija parodą „Žuvėdros – grakščiosios šaudyklės“ organizuoja su partneriais VĮ „Vidaus vandens kelių direkcija, Nemuno kilpų regioninio parko direkcija ir UAB „EKO STOMA įgyvendindama ES LIFE programos, LR aplinkos ministerijos ir projekto partnerių lėšomis finansuojamą projektą  „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ (Nr. LIFE17 NAT/LT/000545).

Pasitarimas Rieškutėnuose

Š.m. rugpjūčio 25 d. Švenčionių raj. Rieškutėnų amatų centre įvyko Lietuvos ornitologų draugijos organizuotas pasitarimas “Žuvėdrų apsaugos perspektyvos ir būtini veiksmai jų apsaugai svarbiose Rytų Aukštaitijos teritorijose”.

Nemuno kilpų regioniniame parke sėkmingai peri žuvėdros

Projekto įgyvendinimo pradžioje Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje svarbiausiose žuvėdrų veisimosi vietose, esančiose Nemuno upės salose, žuvėdros jau buvo išnykusios. Projekto įgyvendinimo metu kasmet atliekant žuvėdrų buveinių priežiūros darbus, šalinant aukštą žolę ir krūmus bei formuojant atviro smėlio plotus žuvėdros vėl sugrįžo į Nemuno kilpų regioninį parką.

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijoje vyksta paroda „Žuvėdros – grakščiosios šaudyklės“

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijoje vyksta paroda „Žuvėdros – grakščiosios šaudyklės“. Kviečiame apsilankyti. Žuvėdros aptinkamos prie daugelio upių, ežerų, žuvininkystės tvenkinių, ties Kuršių mariomis, pajūryje. Vilniaus miesto gamtinėse teritorijose peri tik pavienės upinių žuvėdrų poros, kartais jas galime stebėti besimaitinančias vandens telkiniuose: Buivydiškių tvenkiniuose, Zujūnų karjere, Neries upėje. Lietuvoje veisiasi 5 rūšių žuvėdros, tačiau minėta upinė žuvėdra yra gausesnė.

CINEA atstovė lankėsi projekto vietovėse

Birželio 27-28 d. Lietuvoje lankėsi CINEA atstovė Maria Jose Aramburu, kuri kartu su LIFE Programos monitoringo grupės eksperte Viktorija Maceikaite įvertino atliktus darbus bei domėjosi, su kokiais iššūkiais susiduriama įgyvendinant LIFE projektus Lietuvoje.

Kviečiame į foto parodos ir knygos apie žuvėdras pristatymą

Lietuvos ornitologų draugijos sekretoriatas, siekdamas šviesti visuomenę ir populiarinti žuvėdrų apsaugos idėjas bei priemones, kviečia į foto parodos „Žuvėdros - grakščiosios šaudyklės“ ir knygos „Žuvėdros. Žvejoti įgudę paukščiai“ pristatymą. 

Vilniaus miesto savivaldybėje vyksta paroda „Žuvėdros – grakščiosios šaudyklės“

Kviečiame išvysti grakštų žuvėdrų pasaulį, atspindėtą gamtos fotografų darbuose Vilniaus miesto savivaldybės 2 aukšte. Žuvėdros aptinkamos prie daugelio upių, ežerų, žuvininkystės tvenkinių, ties Kuršių mariomis, pajūryje. Vilniaus miesto gamtinėse teritorijose peri tik pavienės upinių žuvėdrų poros, kartais jas galime stebėti besimaitinančias vandens telkiniuose: Buivydiškių tvenkiniuose, Zujūnų karjere, Neries upėje. Lietuvoje veisiasi 5 rūšių žuvėdros, tačiau minėta upinė žuvėdra yra gausesnė.

Tiesioginė transliacija – žuvėdrų gyvenimas iš arti

Kviečiame visus, netrikdydami perinčių ir jauniklius auginančių paukščių, stebėti slaptingiausius žuvėdrų gyvenimo momentus. Atidus stebėtojas be didesniu pastangų galės susipažinti su upinių ir mažųjų žuvėdrų veisimosi biologija, jų tarpusavio elgesiu, mitybos subtilybėmis ir kitais netikėtais nutikimais. Tai jau trečioji transliacija iš žuvėdrų kolonijos.

Pirmojo upinių žuvėdrų monitoringo rezultatai (Kintai)

Gegužės mėnesį įvyko pirmoji upinių žuvėdrų lizdų apskaita Kintų žuvininkystės tvenkiniuose, Šilutės rajone. Perintys paukščiai rasti septyniose salose, salelių kompleksuose, bei trijuose plaustuose, kurios primena salas.

Sartų ežero pontoninės salos traukia paukščius

Sartų ežere išplukdyti pontoniniai plaustai, kurie skirti upinėms žuvėdroms įsikurti. Ant plaustų supiltas žvyro sluoksnis, išdėstyti stogeliai jaunikliams pasislėpti nuo darganų, kepinančios saulės ir plėšrūnų. Gera žinia ta, kad paukščiai jau po truputį kuriasi dirbtinėse salose.

Nemuno kilpų regioninio parko Nemuno salose prasideda naujas žuvėdrų veisimosi sezonas

Tęsiant įgyvendinamo aplinkosauginio projekto „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ veiklas, Nemuno kilpų regioninio parko paukščių apsaugai svarbiose „Natura 2000“ teritorijose „Nemunas tarp Prienų ir Lengveniškių“ ir „Nemunas tarp Pelėšiškių ir Balbieriškio“, prieš prasidedant naujajam 2022-ųjų metų upinių ir mažųjų žuvėdrų bei kitų saugomų vandens paukščių veisimosi sezonui, svarbiausiose paukščių perimvietėse atlikti papildomi parengiamieji darbai - atviro smėlio plotelių suformavimas mažųjų žuvėdrų perimvietėms bei apsaugos priemonių įrengimas (informaciniai stendai, apsauginiai stogeliai).

Pavasarėjant

Ties Lipliūnais slūgsta Nemuno potvynio vandenys. Atsiveria vis platesnės žuvėdrų pamėgtos salos pakrantės. Tačiau pagilinta protaka upė srūva vis dar plačiai ir veržliai, todėl jokia lapė ar usūrinis šuo ten tikrai nepateks.

Niedaus ežerų salose atlikti buveinių tvarkymo darbai

Niedaus ežerų salose atlikti buveinių tvarkymo darbai. Salose nušienautos aukštos žolės, įsigalinčios nendrės. Alinančiais šienavimais sutvarkyta ne tik vandens paukščių kolonijos teritorija, bet ir plačios vietovės aplink ją. Stengtasi kuo labiau atverti salas, suformuoti žemaūgę augmeniją. Norint užtikrinti sėkmingą upinių žuvėdrų perėjimą, taip pat nupjauti klampūs nendrynai, kuriuose veisdavosi gervės.

Tvarkoma Kretuono Didžioji sala

Lietuvos ornitologų draugija kartu su partneriais vykdo projektą „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ LIFE17NAT/LT/000545.
Pagrindinis projekto tikslas yra pagerinti upinių ir mažųjų žuvėdrų perinčių populiacijų būklę jų apsaugai skirtose teritorijose, tinkamai tvarkant jų veisimosi buveines bei taikant kitas šioms rūšims svarbias apsaugos priemones. 

Parengtas naujas, ryškus gamtos kalendorius „Žuvėdrų kaimynai“

Baigiantis 2021 m. parengtas naujas, ryškus gamtos kalendorius „Žuvėdrų kaimynai“, kuris kiekvieną mėnesį supažindins su paukščiais gyvenančiais Lietuvos ornitologų draugijos saugomų žuvėdrų aplinkoje. Kalendoriaus puslapiuose atrasite retąsias urvines antis, žaliakojus tulikus, egzotiškos išvaizdos jūršakes, ilgasnapius paprastuosius griciukus ir kitus Lietuvoje gyvenančius paukščius.

Tolimuos kraštuos

Lietuvoje tamsus ir niurgzlus žiemos laikotarpis. Daugelis sparnuočių palikę gimtą kraštą. Jau kelis mėnesius nebesutinkamos ir upinės bei mažosios žuvėdros. Kur jos šiuo metu nuklydusios ir ką beveikiančios.

Tvarkomos Novaraisčio ornitologinio draustinio salos

Lietuvos ornitologų draugija kartu su partneriais vykdo projektą „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ LIFE17 NAT/LT/000545. Pagrindinis projekto tikslas yra pagerinti upinių ir mažųjų žuvėdrų perinčių populiacijų būklę jų apsaugai skirtose teritorijose, tinkamai tvarkant jų veisimosi buveines bei taikant kitas šioms rūšims svarbias apsaugos priemones. Šiuo tikslu šių metų lapkričio mėnesį buvo tvarkomos Novaraisčio ornitologinio draustinio salos. 

Ar jau išbandei mobiliąją programėlę LifeTerns!

Žuvėdra ar kiras? Daugelis maišo šiuos baltuosius paukščius. Kol žuvėdros išskrido "atostogų" šios programėlės dėka ne tik išmoksite atskirti juos, bet ir leisitės kartu su žuvėdromis į tolimąjį skrydį, spręsite testus, stebėsite tiesiogiai jų gyvenimą ir susipažinsite su rečiausiomis perinčiomis Lietuvoje žuvėdromis ir jų teritorijomis.

Atsisiųsk žuvėdrų nuotraukas. Papuošk kompiuterio, telefono ekraną.

Kai už lango niūru, diena pastebimai trumpėja, norisi kuo daugiau šilumos ir spalvų. Lietuvos ornitologų draugija dovanoja geriausių šalies gamtos fotografų žuvėdrų nuotraukas, kuriomis galite papuošti savo išmaniųjų įrenginių ekranus (kompiuterių, planšečių ir telefonų) – kviečiame aplankyti nuotraukų galeriją ir pasirinkti Jums patinkančią užsklandą!

Gamtotvarkos darbai Kalvių karjere

Buvusiame Kalvių žvyro karjere Lietuvos ornitologų draugijos darbuotojai atlieka rudeninius gamtotvarkos darbus. Buvo pašalinta salelėse suvešėjusi augmenija naudojant krūmapjoves ir motobloką.

Konferencijoje aptartos plaukiojančių salų panaudojimo galimybes ekosistemų būklės gerinimui – „Dirbtinių plaukiojančių salų ateities perspektyvos Lietuvoje“.

Julius Morkūnas, projekto ornitologas-specialistas pristatė LifeTerns projekto vykdomas veiklas ir rezultatus. Pranešimo “Dirbtinių perėjimo salų/plaustų teigiama įtaka upinių žuvėdrų populiacijai„ metu buvo pristatyti rezultatai kaip tvarkant žuvėdrų buveines tiek natūraliose buveinėse tiek dirbtinėse salose plaustuose pavyko padidinti perinčių žuvėdrų populiaciją.

Rudenį tvarkomos Kretuono ežero salelės

Spalio mėnesį Kretuono ežere tvarkomos mažosios salelės, kurios plyti greta įspūdingos Didžiosios salos. Salelėse pjaunami nendrynai formuojant vietas žuvėdroms ir kirams įsikurti.

Lietuvos ornitologų draugijos susirinkime pristatytos projekto veiklos

Lietuvos ornitologų draugijos narių visuotiniame susirinkime buvo pristatytos projekto veiklos ir organizuojama išvyka laivu į Kniaupo įlanką, Atmatos ir Rusnaitės upių žiotis. Plaukimo metu vyko ne tik retųjų baltaskruosčių žuvėdrų, zujančių prieš pat nosį stebėjimas, bet ir gamtotvarkos darbų aptarimas.

Žuvėdros sugrįžo į Kalvius

Buvusiame Kalvių žvyro karjere Lietuvos ornitologų draugijos projekto partneriai UAB „Eko Stoma“ atliko plataus masto gamtotvarkos darbus. Buvo pašalinta salelėse suvešėjusi augmenija, ant jų užpiltas naujas nederlingo žvyro sluoksnis. Žuvėdros bemat įvertino įvykusios pokyčius ir vėl sugrįžo perėti į apleistą buveinę. Apie tai žiūrėkite režisieriaus Vyto Jankevičiaus sukurtame vaizdo klipe.

Pietų Lietuvoje tvarkomos salos

Tvarkomos Dzūkijoje ties Kalvių kaimu esančios salos (Niedaus ir Veisiejų ežerai (LTLAZB001)).

Sėkmingas žuvėdrų sezonas Nemuno deltos regioniniam parkui priskirtoje Nemuno upės atkarpos dalyje

2020 metų sezonas Nemuno deltos regioniniam parkui priskirtoje Nemuno atkarpoje nuo Galzdonų iki Kuršių marių buvo nesėkmingas. Paukščiai perėjo tik vienoje Rusijos pusėje buvusioje saloje ir ten lizdai dėl neaiškių priežasčių buvo sunaikinti.

Nemuno žemupyje supiltose salose kuriasi žuvėdros

Gilindama ir valydama Nemuno laivakelį, Lietuvos ornitologų draugijos projekto partnerė VĮ Vidaus vandens kelių direkcija žemsiurbėmis Nemuno upės žemupyje supylė keletą atvirų salų ir pakrantės pliažų.

Kviečiame žiūrėti filmą “Žuvėdros”

Lietuvos ornitologų draugijos sekretoriato užsakymu režisierius Vytas Jankevičius sukūrė naują filmą “Žuvėdros”.

Niedaus ornitologiniame draustinyje vėl kuriasi upinės žuvėdros

Po keletą metų Lietuvos ornitologų draugijos vykdomų gamtotvarkos darbų Niedaus ornitologiniame draustinyje ši paukščių apsaugai svarbi teritorija buvo pradėjusi atgauti savo svarbą upinių žuvėdrų apsaugai Pietų Lietuvoje.

Nemuno salose žuvėdrų perėjimo ir jauniklių auginimo metas

Atšilus orams ir sugrįžus paukščiams atvirose Nemuno salose pradėjo perėti upinės ir mažosios žuvėdros. Šios žuvėdros yra retos, nykstančios, todėl, siekiant išsaugoti jų populiacijas, Nemuno kilpų regioniniame parke yra išskirtos dvi paukščių apsaugai svarbios „Natura 2000“ teritorijos. Tai Nemuno upės atkarpos – „Nemunas tarp Prienų ir Lengveniškių“ ir „Nemunas tarp Pelėšiškių ir Balbieriškio“.

Lietuvos ornitologų draugija atstovauta “Žaliųjų idėjų festivalyje”

Š. m. birželio 5 d. Lietuvos ornitologų draugijos darbuotojai dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotame “Žaliųjų idėjų festivalyje”. Prezidentūros kiemelyje išdygusiame palapinių miestelyje įsikūrė Lietuvos saugomų teritorijų, gamtos apsauga besirūpinančios visuomeninių organizacijų, draugiškų aplinkai įstaigų bei įmonių atstovai.

Projekto veiklų patikra

Š. m. gegužės 31 – birželio 1 d. vyko projekto monitoringo vizitas, kurio metu aptarta projekto veiklų pažanga, projekto ex-ante ir ex-post veiklų veiksmingumo rezultatai, atlikta administracinė ir finansinė patikra.

Pradedama tiesioginė transliacija iš žuvėdrų kolonijos

Dar visai neseniai ornitologai, tiriantys paukščių biologiją ir etologiją, norėdami stebėti tikrą ir nesurežisuotą paukščių gyvenimą iš arti, su kasdiene rutina, dramomis, o galbūt net ir skaudžiomis netektimis, turėjo įdėti daug pastangų įsirengiant slėptuves prie paukščių lizdų, kuriose valandų valandas tūnodami registruodavo sparnuočių paslaptis. Laikai pasikeitė ir šiuolaikinės tiesioginio vaizdo ir garso transliavimo technologijos leidžia tai daryti sėdint namuose ar net žvelgiant į savo telefono ekraną.

Sartų ežere pontoninės salos žuvėdroms

Sartų ežere vėl išplukdyti pontoniniai plaustai, kurie skirti upinėms žuvėdroms įsikurti. Ant plaustų supiltas žvyro sluoksnis, išdėstyti stogeliai jaunikliams pasislėpti nuo darganų, kepinančios saulės ir plėšrūnų.

Dalyvaukite žaidime „Proto mankšta“

Šią savaitę Lietuvos ornitologų draugija pristato žaidimą „Proto mankšta“. Klausykitės Žinių radijo ir dalyvaukite žaidime, kuriame laimėti galima Lietuvos paukščių pažinimo vadovą! Dalyvaudami žaidime sužinosite daug įdomių faktų apie žuvėdras ir kitus paukščius!

Mažosios žuvėdros sugrįžo į gimtinę

Balandis nelepino šiltais ir saulėtais orais, bet mažosios žuvėdros jau pasirodė savo perėjimo vietose. Viena iš jų tyrinėjo atsinaujinusią ir žvyro sluoksniu užpiltą pamėgtą salą Nemuno upėje ties Lipliūnais.

Novaraistyje įrenginėjami informaciniai ženklai ir slėptuvės

Novaraisčio ornitologiniame draustinyje įrenginėjami informaciniai, įspėjamieji ženklai ir specialios slėptuvės jaunikliams pasislėpti nuo plėšrūnų. Šios priemonės bus įrengiamos visose projekto teritorijose iki žuvėdrų perėjimo sezono pradžios. 

Kintuose suremontuoti plaustai

Balandžio 18 ir 19 dienomis Kintų žuvininkystės tvenkiniuose buvo apžiūrėtos upinių žuvėdrų perėjimo teritorijos, suremontuoti dirbtiniai plaustai. Darbus vykdė projekto „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ LIFE17 NAT/LT/000545 ornitologai Armandas Naudžius, Julius Morkūnas ir Vytautas Eigirdas.

Pabaigtos tvarkyti Veisiejų ir Niedaus ežerų salos

Jau antrą kartą šiais metais Veisiejų ir Niedaus ežerų salose atlikti buveinių tvarkymo darbai. Salose nušienautos aukštos žolės, įsigalinčios nendrės. Alinančiais šienavimais sutvarkyta ne tik vandens paukščių kolonijos teritorija, bet ir plačios vietovės aplink ją.

Pokyčiai ties Lipliūnais

Dvejus metus Dainavos krašte užtrukusi sausra labai nualino gamtą – nuseko upės ir ežerai, išdžiūvo balos ir pelkės. Tad žiemą gausiai iškritęs sniegas suteikė vilčių, kad žemė bent ankstyvą pavasarį bus sočiau pagirdyta.

Žiemos darbai Nemuno deltoje

Tvarkomos Kintų žuvininkystės ūkio tvenkinių salos. Pjaunami krūmynai, nendrės, švendrai. Nemuno delta yra svarbi mažųjų ir upinių žuvėdrų buveinė. Nemuno deltoje įsikūrę 4 % šalies perinčių upinių žuvėdrų populiacijos.

Gamtotvarkos darbai Niedaus ežere

Tvarkoma Niedaus ir Veisiejų ežerai (LTLAZB001) teritorija. Pjaunami nendrynai. Vietovė svarbi paukščiams, čia peri 18 rūšių sparnuočiai. 2000 m. salose perėjo daugiau kaip 1 500 porų rudagalvių kirų. Dėl teritorijos užaugimo ir tinkamų buveinių sunykimo šiuo metu vienoje iš salų kuriasi mažiau kaip 1000 porų šių paukščių. 2016 m. šalia rudagalvių kirų buvo įsitvirtinusi per 50 porų kaspijinių kirų kolonija.

Kretuono ežero salose formuojamos nendrynų juostos

Lietuvos ornitologų draugija kartu su partneriais vykdo projektą „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ LIFE17NAT/LT/000545.
Pagrindinis projekto tikslas yra pagerinti upinių ir mažųjų žuvėdrų perinčių populiacijų būklę jų apsaugai skirtose teritorijose, tinkamai tvarkant jų veisimosi buveines bei taikant kitas šioms rūšims svarbias apsaugos priemones. 

Dideli žuvėdrų buveinių formavimo darbai

VĮ Vidaus vandens kelių direkcija 2019 – 2020 m. atliko įspūdingus upinių ir mažųjų žuvėdrų buveinių formavimo darbus. Nemuno atkarpoje tarp Kulautuvos ir Smalininkų buvo supilta 10 salų ir 1 pliažas.

Iki mėnulio ir atgal

Anksčiau buvo manoma, kad poliarinė žuvėdra, migruodama iš Arkties į Antarktidą ir atgal, nuskrenda nuo 35 000 iki 40 000 kilometrų. Tačiau prieš dešimtmetį buvo nustatyta, kad iš tikrųjų šie paukščiai nukeliauja gerokai ilgesnius atstumus.

Svarbi žinia

Jau ne kartą rašėme apie paukščių pamėgtą vietovę Nemuno salose ties Lipliūnais, netoli Druskininkų. Jose kūrėsi skaitlingos upinių ir mažųjų žuvėdrų kolonijos, perėjo rudagalviai kirai, pempės, upiniai kirlikai, raudonkojai tulikai, krantiniai tilvikai ir kiti sparnuočiai.

Naujas gamtos kalendorius „Upinių ir mažųjų žuvėdrų buveinės 2021 m.“

Baigiantis 2020 m. parengtas naujas gamtos kalendorius, kuris skirtas upinių ir mažųjų žuvėdrų buveinių pristatymui. Kalendoriaus puslapiuose supažindinama su šioms žuvėdroms ypač svarbiomis teritorijomis – Nemuno salomis, Novaraisčiu, Kretuonu, Niedaus ir Veisiejų ežerų salomis, Kalvių žvyro karjeru ir kitomis.

Tvarkomos Kretuono ežero salelės

Ledui pilnai nesukausčius Kretuono ežero tvarkomos mažosios salelės, kurios plyti greta įspūdingos Didžiosios salos. Salelėse pjaunami nendrynai formuojant vietas žuvėdroms ir kirams įsikurti.

Gamtotvarkos darbai Novaraisčio ornitologiniame draustinyje

Lapkričio mėnesį buvo tvarkomos Novaraisčio ornitologinio draustinio salos. Viso sutvarkyta net 13 salų. Krūmapjovėmis buvo šalinama aukšta sumedėjusi žolinė augalija: įvairūs krūmynai ir medeliai. Taip pat pjaunami dalis nendrynų formuojant vietas ne tik retosioms žuvėdroms, bet ir tilvikiniams paukščiams įsikurti.

Pabaigtos tvarkyti Veisiejų ir Niedaus ežerų salos

Jau antrą kartą šiais metais Veisiejų ir Niedaus ežerų salose atlikti buveinių tvarkymo darbai. Salose nušienautos aukštos žolės, įsigalinčios nendrės. Alinančiais šienavimais sutvarkyta ne tik vandens paukščių kolonijos teritorija, bet ir plačios vietovės aplink ją.

Žuvėdra, kurią galime stebėti net žiemą

Ši egzotiškos išvaizdos žuvėdra yra vadinama margasnape žuvėdra. Ji didesnė už mums įprastą upinę žuvėdrą. Mūsų šalyje ją pamatyti galima liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kuomet jos intensyviau traukia į Pietus Lietuvos pajūriu. Bet pavieniai paukščiai stebimi ir rudens ar net žiemos mėnesiais.

Išgelbėta žuvėdrų buveinė

Nemuno sala ties Lipliūnais netoli Druskininkų jau seniai buvo žinoma kaip upinių ir mažųjų žuvėdrų perėjimo vieta. Ornitologų draugijos pastangomis ji buvo tvarkoma – kertami augantys krūmai bei medžiai, šienaujamos aukštos žolės.

Papuošk kompiuterio, telefono ekraną gražiomis užsklandomis!

Kai už lango niūru, diena pastebimai trumpėja, o ir karantinas riboja galimybes judėti, norisi kuo daugiau šilumos ir spalvų.

ES LIFE programos finansuojamo projekto Nemuno kilpų regioniniame parke 2020 metais vykdytų veiklų apžvalga

Nemuno kilpų regioniniame parke paukščių apsaugai išskirtose dviejose „Natura 2000“ teritorijose „Nemunas tarp Prienų ir Lengveniškių“ ir „Nemunas tarp Pelėšiškių ir Balbieriškio“ jau antri metai vykdomas ES LIFE programos finansuojamas projektas "Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje".

Pietų Lietuvoje tvarkomos salos

Tvarkomos Dzūkijoje ties Kalvių kaimu esančios salos (Niedaus ir Veisiejų ežerai (LTLAZB001)) ir ties Lipliūnais Nemune esanti sala.

Antrasis projekto stebėsenos komiteto posėdis

Antrasis LIFE TERNS projekto stebėsenos komiteto posėdis įvyko paskutinę rugsėjo dieną Birštone, kur susirinkę projekto partneriai ir priežiūros komiteto nariai buvo supažindinti su 2019-2020 metų pažanga.

Tvarkomos Dzūkijoje ties Kalvių kaimu esančios salos

Tvarkomos Dzūkijoje ties Kalvių kaimu esančios salos (Niedaus ir Veisiejų ežerai (LTLAZB001)).

LOD narių susirinkime daug dėmesio skirta ir žuvėdrų apsaugai

Projekto darbuotojai LOD narių visuotiniame susirinkime pristatė projekto veiklas ir kvietė diskutuoti aktuliais žuvėdrų apsaugos klausimais.

Kalvių karjero salelės pildomos žvyru

Kalvių karjere esančios salelės žemsiurbės pagalba papildomos smėliu ir žvyru. Tikimasi, kad paukščiai kitais metais sėkmingai galės jose įsikurti ir išauginti jauniklius.

Vėlyvi žuvėdrų perėjimai Kintuose

Įprastai upinės žuvėdros pradeda perėti gegužės pabaigoje, netrukus po sugrįžimo iš žiemojimo vietų. Tačiau upinių žuvėdrų perėjimo sezonas gali būti išsitempęs ganėtinai ilgai.

Lipliūnuose vyksta tvarkymo darbai

Šiomis dienomis tvarkoma ties Lipliūnais esanti sala (šalinami krūmynai ir aukšta žolinė augalija). Toliau numatomi darbai ties Kalviais (Niedaus ir Veisiejų ežerai (LTLAZB001)).

TV3 žinių reportažas apie žuvėdras Vasaknose

Kviečiame žiūrėti TV3 žinių reportažą apie sąmoningą Vasaknų žuvininkystės ūkio vadovybės sprendimą pražudyti saugomų upinių žuvėdrų jauniklius.
Reportažas prasideda nuo 37:06 min.

Modernūs žuvėdrų tyrimai

Žuvėdroms uždėti 45 siųstuvai padeda išaiškinti pačius įvairiausius dar neišaiškintus šių paukščių gyvenimo niuansus – jų elgesį veisimosi metu, svarbiausias mitybines teritorijas, sąsajas tarp atskirų žuvėdrų kolonijų ir daugelį kitų savitumų.

LRT laidoje "Ryto garsai" svečiuojasi projekto ornitologas Marius Karlonas

LRT laidoje "Ryto garsai" svečiuojasi projekto ornitologas Marius Karlonas. Kviečiame pasiklausyti pokalbio apie hidrologinę sausrą Lietuvoje ir jos įtaka gamtai. Taip pat apie taikomas priemones, kurių imasi LOD, kad padėtų paukščiams sėkmingai užauginti jauniklius.

DELFI TV laidoje "Delfi rytas" svečiuojasi projekto viešinimo ekspertas Gediminas Petkus

DELFI TV laidoje "Delfi rytas" svečiuojasi projekto viešinimo ekspertas Gediminas Petkus, kuris pasakoja kaip atskirti žuvėdras nuo kirų ir papasakoja apie žieduojamas žuvėdras ir jų netikėtus skrydžius.

Nurenkamos slėptuvės ir informaciniai ženklai

Po žuvėdrų perėjimo nurenkamos slėptuvės ir informaciniai ženklai. Stogeliai (slėptuvės) puiki priemonė, pirmiausiai, skirta sumažinti plėšrūnų keliamą grėsmę.

Tvarkomos Kalvių karjero esančios salelės.

Tvarkomos Kalvių karjere esančios salelės (pjaunami karklai, nendrės) ir nurenkamos apsaugos priemonės - stogeliai, informaciniai ženklai.

Aptartos salų tvarkymo ir formavimo galimybės Nemuno žemupyje

Lietuvos ornitologų draugijos ir VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos atstovai organizavo bendrą išvyką Nemuno žemupyje. Buvo apžiūrėtos Galzdonų salos priekrantėse supiltos smėlio juostos, įvertintos galimybės naujų salų suformavimui Nemuno atkarpoje iki Rusnės ir upės sandūroje su Kuršių mariomis.

Vasaknų biosferos poligone upinėms žuvėdroms neleidžiama išauginti jauniklių antrą kartą per sezoną

Ar gali taip būti, kad specialiai rūšiai išsaugoti įsteigtoje teritorijoje šitaip nutiktų ne dėl natūralių veiksnių, bet dėl žmogaus ūkinės veiklos?  Sunku suprasti, gėda pasakyti, bet – taip.

Neįprasta upinių žuvėdrų kolonija Elektrėnuose

2020.07.05 Julius Morkūnas Elektrėnuose „Away – Wake & chill“ parke, kuris įrengtas Elektrėnų mariose, stebėjo neįprastą upinių žuvėdrų susitelkimą. Paukščiai būriavosi ties vandenyje bangolaužiais atitverta pramogų zona.

Neprognozuojami žuvėdrų skrydžiai

Jau rašėme, kad upinių žuvėdrų tyrimo tikslais šių paukščių kolonijose Kretuono ežero Didžiojoje saloje, Novaraistyje, Nemuno salose ties Prienais, žuvininkystės tvenkiniuose ties Raseiniais perintiems paukščiams uždėti GPS siųstuvėliai. Tuo siekta nustatyti žuvėdrų elgesį veisimosi metu, svarbiausias jų mitybos ir poilsio vietas.

Žuvinto ežero paukščiams – sėkmingi metai

Žuvinto biosferos rezervato direkcija praneša geras žiniais. Šiemet Žuvintas balsingesnis. Vandens paukščių trelių, šūkavimų, gagenimo yra gerokai daugiau nei ankstesniais metais, nes ši vasara daugeliui čia perinčių rūšių bus bene sėkmingiausia per pastarąjį dešimtmetį.

Dar viena kolonija ant stogo

Žuvėdrų ženklinimo GPS siųstuvų duomenų analizė pateikia vis naujų netikėtumų. Išnagrinėjus paskutiniųjų dienų žuvėdrų skrydžius, sudomino nepaaiškinami kai kurių paukščių skrydžiai į Marijampolę.

Gyvenimas ant stogo

Paanalizavus pirmuosius žuvėdroms uždėtų GPS siųstuvų duomenis, dėmesį atkreipė nepaaiškinami ties Prienais paženklintų žuvėdrų skrydžiai į Alytų. Kiekvieną vakarą keli paukščiai apie 30 km skrisdavo nakvoti į Alytų ant kažkokio pramoninio pastato.

Žuvėdroms uždėti visi numatyti GPS siųstuvai

Kretuono ežero Didžiojoje saloje uždėti paskutiniai GPS siųstuvai čia perinčioms upinėms žuvėdroms. Tokie siųstuvai uždėti paukščiams perintiems Nemuno kilpų regioniniame parke – Nemuno salose tarp Prienų ir Lengveniškių, Nemuno deltos regioniniame parke Kintų ž. ū., Alsos ž.ū, Novaraisčio ornitologiniame draustinyje ir Aukštaitijos nacionalinio parko Kretuono kraštovaizdžio draustinyje, t.y. vietovėse, kurios paskelbtos paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis.

Tiesioginė žuvėdrų gyvenimo transliacija iš Kretuono ežero salos

Žuvėdrų perėjimo sezonas jau įpusėjo ir daugelyje šių paukščių lizdų šiuo metu ritasi pirmieji jaunikliai. Vieną tokių gamtos virsmų netrukus galėsite išvysti per savo kompiuterių ar telefonų ekranus!

Nemuno salose šalia Prienų upinėms žuvėdroms uždėti pirmieji GPS siųstuvėliai

Gegužės 21 d. projekto specialistai uždėjo pirmuosius 9 ilgalaikius, vos 3 gramus sveriančius GPS siųstuvėlius upinėms žuvėdroms, perinčioms Nemuno salose tarp Prienų ir Lengveniškių PAST. Tai atliko žieduotojo pažymėjimus turintys ornitologai.

Baigiami Nemuno vagos ties Lipliūnais valymo darbai

Kadaise sąnašinė smėlio ir žvyro sala Nemune ties Lipliūnais buvo pamėgta upinių ir mažųjų žuvėdrų. 2009 – 2010 m. buvo registruotas didžiausias perinčių mažųjų žuvėdrų skaičius – 55 poros, o tai sudarė 20 proc. rūšies nacionalinės populiacijos.

Nemuno salose peri jūršarkės

Nemuno vidurupyje įrengiant informacinius ženklus ir žuvėdrų jaunikliams specialias slėptuves nuo plėšrūnų pasislėpti buvo stebimos sugrįžusios pirmosios upinių ir mažųjų žuvėdrų poros bei salose jau perinčios jūršarkės.

Į pagalbą Kretuono ežero salos paukščiams – lietuviškos škudės

Kretuono ežero Didžiojoje saloje vėl ganosi avys – gegužės viduryje daugiau nei 100 škudžių veislės avių buvo perkeltos į Kretuono ežero Didžiąją salą. Šios avys yra labai atsparios ligoms, pakelia atšiaurias gyvenimo sąlygas ir prisitaiko prie skurdžiausio pašaro, kokio lepesnių veislių avys neėda.

Ar gerai pažįsti žuvėdras? Išbandyk mobiliąją programėlę LifeTerns!

Žuvėdra ar kiras? Daugelis maišo šiuos baltuosius paukščius. Šios programėlės dėka ne tik išmoksite atskirti juos, bet ir leisitės kartu su žuvėdromis į tolimąjį skrydį, spręsite testus, stebėsite tiesiogiai jų gyvenimą ir susipažinsite su rečiausiomis perinčiomis Lietuvoje žuvėdromis ir jų teritorijomis.

Upinės ir mažosios žuvėdros sugrįžta į veisimosi vietas

Peržiemoję svečiose šalyse, paukščiai grįžta į gimtus kraštus. Sauliaus Karaliaus pranešimu pirmosios 6 upinės žuvėdros Lietuvos pajūryje Kopgalyje stebėtos balandžio 8 d. Ten pat balandžio 24 d. jis matė 3 mažąsias žuvėdras, o tą pačią dieną Nemuno saloje ties Lipliūnais, netoli Druskininkų, Eugenijus Drobelis aptiko jau tuoktuvių žaidimus atliekančių mažųjų žuvėdrų porelę.

Pargrįžusieji

Per žiemą ištuštėjusi Nemuno sala ties Lipliūnais vėl kupina gyvybės šurmulio. Jau iš toli matyti salos viduryje išdidžiai įsikūrusios 5 pilkosios žąsys. Aplink jas bėgioja pempės. Čia jų apie 10. Tikriausiai atskiros poros jau ir peri, nes dvi iš pempių kantriai tupi nekrustelėdamos. Įkyriai klykauja aplinkui lekiojantys rudagalviai kirai.

Fotokonkursas „Žuvėdros - grakščiosios šaudyklės“

Lietuvos ornitologų draugija, siekdama šviesti visuomenę ir populiarinti žuvėdrų apsaugos idėjas bei priemones, organizavo žuvėdrų fotografijų konkursą „Žuvėdros - grakščiosios šaudyklės“. Gamtos fotografai buvo kviesti fotografuoti įvairių rūšių žuvėdras, kurios sutinkamos mūsų krašte. 

Pasirodė pirmosios upinės žuvėdros

Balandžio 8-ą dieną stebėtos pirmosios šiais metais iš savo žiemoviečių sugrįžtančios upinės žuvėdros - net 6 migruojančius paukščius Kuršių nerijos pajūryje ties Kopgaliu stebėjo Saulius Karalius.

Plaustai jau laukia žuvėdrų

Tęsiant žuvėdrų apsaugos veiklas Rytų Lietuvos regione, Sartų ežere įrengti 3 plaustai. UAB “Storasis ąžuolas” darbuotojai nuplukdė pontoninius plaustus į jiems parinktas vietas.

Įrenginėjami informaciniai ženklai ir slėptuvės

Salose ties Lipliūnais ir Novaraisčio ornitologiniame draustinyje įrenginėjami informaciniai, įspėjamieji ženklai ir specialios slėptuvės jaunikliams pasislėpti nuo plėšrūnų.

Tęsiami salų formavimo darbai

VĮ Vidaus vandens kelių direkcija tęsia darbus, kurie numatyti upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos projekte.

Dar neretai aptinkama, bet nykstanti upinė žuvėdra

Žurnale "Paukščiai" NR. 44 publikuojamas straipsnis apie upines žuvėdras - Dar neretai aptinkama, bet nykstanti upinė žuvėdra. Straipsnyje susipažinsite plačiau su šia rūšimi. Kviečiame skaityti.

Gamtotvarkos darbai Kalvių karjere ir Novaraisčio ornitologiniame draustinyje

Sausio ir vasario mėnesiais buvo tvarkomos Kalvių karjero (4) ir  Novaraisčio (12) ornitologinio draustinio salos.

Užbaigti Nemuno kilpų regioninio parko Nemuno salų ties Lengveniškėmis tvarkymo darbai

„Natura 2000“ teritorijoje „Nemunas tarp Prienų ir Lengveniškių“ tvarkomos žuvėdroms tinkamos buveinės - salos.

Neatpažįstamai pasikeitusios Niedaus salos

Jau seniai žinoma Lazdijų raj. Niedaus ežero saloje gyvuojanti didelė rudagalvių kirų ir upinių žuvėdrų kolonija. Paukščiai pamėgo šią sunkiai pasiekiamą ir rekreacijai netinkamą salą. Tačiau ilgainiui gausiai paukščių ekskrementais tręšiama sala užaugo tankiais ir aukštais augalais, susiformavo nendrių, dilgėlių, gauromečių ir įvairių invazininių augalų „džiunglynai“.

Užbaigti Nemuno kilpų regioninio parko Nemuno salos ties Pelėšiškėmis tvarkymo darbai

2018-2022 metų LIFE finansuojamame projekte "Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje" byvo numatyta 2019 metais sutvarkyti Nemuno salą esančią Nemuno kilpų regioniniame parke mažųjų žuvėdrų išsaugojimui įsteigtoje „Natura 2000“ teritorijoje „Nemunas tarp Pelėšiškių ir Balbieriškio“.

Lipliūnų sala parengta paukščių sugrįžimui

Kadaise atvira buvusi smėlio sala sparčiai užžėlė aukštaūge žole bei krūmais. Tai netiko žuvėdroms, kurios mėgsta švarų smėlį ar žemaūges pievaites. Lietuvos ornitologų draugijos pastangomis buvo atkurta ankstesnė salos būklė ir paukščiai vėl sugrįžo. 

Seminaras Nemuno deltos regioniniame parke

Lietuvos ornitologų draugija, kartu su partneriais VĮ „Vidaus vandens kelių direkcija“, Nemuno kilpų regioninio parko direkcija ir UAB „EKO STOMA“, įgyvendindama projektą „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“, š. m. spalio 14 d. organizavo seminarą „Upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos perspektyvos“, kuris vyko Nemuno deltos regioninio parko direkcijoje.

Kretuone užbaigti numatyti darbai

Kretuono ežero Didžiojoje saloje šiais metais atlikti visi projekte „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ numatyti darbai. Kadaise mažųjų žuvėdrų pamėgtoje veisimosi vietoje įrengta 500 kv. m dydžio smėlio ir žvyro aikštelė.

Pradėti salų tvarkymo darbai paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje „Nemunas tarp Prienų ir Lengveniškių“

Nemuno kilpų regioniniame parke esančioje upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugai išskirtoje „Natura 2000“ teritorijoje „Nemunas tarp Prienų ir Lengveniškių“ šių metų rugsėjį pradėti Nemuno salų tvarkymo, degradavusių žuvėdrų veisimosi buveinių atkūrimo darbai.

Kviečiame į seminarą „Upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos perspektyvos“

Lietuvos ornitologų draugija, kartu su partneriais VĮ „Vidaus vandens kelių direkcija“, Nemuno kilpų regioninio parko direkcija ir UAB „EKO STOMA“, įgyvendindama projektą „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“, š. m. spalio 14 d. organizuoja seminarą „Upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos perspektyvos“, kuris vyks Nemuno deltos regioninio parko direkcijos konferencijų salėje (Kuršmarių g. 13, Rusnės mstl., Rusnės sen., Šilutės r. sav.).

Nemune pilamos salos žuvėdroms

VĮ Vidaus vandens kelių direkcija yra Lietuvos ornitologų draugijos partnerė vykdant projektą “Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“, LIFE17 NAT/LT/000545. Valstybės lėšomis direkcija prižiūri valstybinės reikšmės vidaus vandens kelius, gilina ir valo laivakelius, reguliuoja upių vagas.

Neįprasti darbai Kretuono ežero Didžiojoje saloje

Kretuono ežero pakrantėje ir Didžiojoje saloje neįprastas sujudimas - burzgia krautuvai, kilnodami didžiulius baltus maišus, kupinus smėlio ir žvyro, kaukia motorinės valtys, tempdamas didžiulius plaustus pakrautus tais maišais. Lietuvos ornitologų draugijos užsakymu UAB „Storasis ąžuolas“ direktoriaus Juozo Aškinio vyrai salos priekrantėje įrenginėja 500 kv. m ploto smėlio juostą.

Lipliūnuose vyksta tvarkymo darbai

Šiomis dienomis tvarkoma ties Lipliūnais esanti sala (šalinami krūmynai ir aukšta žolinė augalija). Toliau numatomi darbai ties Kalviais (Niedaus ir Veisiejų ežerai (LTLAZB001)).

Nieduje vyksta tvarkymo darbai

Lietuvos ornitologų draugija kartu su partneriais vykdo projektą „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ LIFE17 NAT/LT/000545. Pagrindinis projekto tikslas yra pagerinti upinių ir mažųjų žuvėdrų perinčių populiacijų būklę jų apsaugai skirtose teritorijose, tinkamai tvarkant jų veisimosi buveines bei taikant kitas šioms rūšims svarbias apsaugos priemones.

Vyksta Kalvių karjero tvarkymo darbai

Klaipėdos rajone ties Kalviais, iškasus slūgsančius žvyro klodus, atsivėrė 37,6 ha dydžio karjeras, kuris buvo užlietas vandeniu. Vandens paviršiuje liko kyšoti keletas mažyčių salelių, kurių didžiausia tebuvo 0,1 ha ploto.

Sutvarkyta Kretuono ežero Didžioji sala

Kretuono ežero Didžiosios salos sėkmės istorija visiems gerai žinoma. Mišku beužauganti ir apleista sala Lietuvos ornitologų draugijos, Aukštaitijos nacionalinio parko ir daugelio savanorių pastangomis buvo iš naujo prikelta gyvybei.

Kviečiame į seminarą „Upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos perspektyvos“

Lietuvos ornitologų draugija, kartu su partneriais VĮ „Vidaus vandens kelių direkcija“, Nemuno kilpų regioninio parko direkcija ir UAB „EKO STOMA“, įgyvendindama projektą „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“, š. m. rugpjūčio 22 d. organizuoja seminarą „Upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos perspektyvos“, kuris vyks Nemuno deltos regioninio parko direkcijos konferencijų salėje (Kuršmarių g. 13, Rusnės mstl., Rusnės sen., Šilutės r. sav.).

Po žuvėdrų perėjimo nurenkami ženklai ir slėptuvės

Po žuvėdrų perėjimo nurenkamos slėptuvės ir informaciniai ženklai. Stogeliai (slėptuvės) puiki priemonė, pirmiausiai, skirta sumažinti plėšrūnų keliamą grėsmę. Tuo pačiu žmogaus lankomose vietose jos apsaugo žuvėdrų jauniklius nuo sutrypimo. Projekto metu, per keturis perėjimo sezonus, bus įrengta net 600 „pastogės“ tipo slėptuvių, skirtų žuvėdrų jauniklių apsaugai. Slėptuvės buvo ir bus įrengiamos perėjimo sezono metu žuvėdrų apsaugai skirtose PAST. Vienoje slėptuvėje gali pasislėpti keli žuvėdrų jaunikliai vienu metu.

Birštone vyko projekto seminaras

Lietuvos ornitologų draugija, kartu su partneriais VĮ „Vidaus vandens kelių direkcija“, Nemuno kilpų regioninio parko direkcija ir UAB „EKO STOMA“, įgyvendindama projektą „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“, š. m. liepos 30 d. organizavo seminarą „Upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos perspektyvos“, kuris vyko Birštone.

Lipliūnuose vyksta gamtotvarkos darbai

Lipliūnuose atliekamas alinamasis šienavimas stengiantis palikti atviras smėlėtas vietas neleidžiant įsikurti augalų bendrijai.

Paskutinės žuvėdrų poros vis dar Kuriasi Nemuno salose

Upinių ir mažųjų žuvėdrų veisimosi sezonas artėja link pabaigos. Daugelyje salų ir salelių jau išsiperėjo ir išaugo jaunikliai -  vienur sėkmingiau, o kitur prasčiau. Tačiau vis dar galima surasti neskaitlingų paukščių kolonijų ir dėčių su kiaušiniais ar vadų su mažais jaunikliais. 

Monitoringo vizito metu pristatyti projekto darbai

2019 m. birželio 20-21 d. vyko projekto monitoringo komandos vizitas, kuriame monitoringo ekspertės Viktorija Maceikaitė kartu su kolege Rūta Kuriene, atstovaujančios Europos Komisijos Mažų ir Vidutinių įmonių vykdomąją agentūrą (kuri projekto Dotacijos sutartimi atstovauja Europos Sąjungą)  susitiko su projektą įgyvendinusių organizacijų - Lietuvos ornitologų draugijos, VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos ir Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos darbuotojais. 

Pragaištingos sausros pasekmės

Dainavos kraštą užklupusi ilgalaikė sausra sukėlė neatitaisomą žalą gyvajai gamtai. Neįtikėtinai nusekus Nemunui, ties Lipliūnais salose įsikūrusią rudagalvių kirų, upinių ir mažųjų žuvėdrų koloniją ištiko pragaištis.

Dideli pokyčiai Nemuno salose ties Lipliūnais

Lietuvos ornitologų draugija jau anksčiau atliko Nemuno salų ties Lipliūnais pirmuosius tvarkymo darbus. Šiuo metu vykdomas upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos projektas užtikrins ilgalaikę tinkamą žuvėdroms veistis salų būklę. Jau šiais metais buvo stebėti akivaizdūs ir džiuginantys paukščių sąstato bei jų gausumo pokyčiai.

Nemuno salos kupinos sparnuočių šurmulio

Paukščių veisimosi metas pamažėle baigiasi. Tačiau sausros išsekintų upių vagose atsivėrusiose seklumose vis dar telkiasi gausūs paukščių pulkai. Į vieną draugę susitelkę upinės ir mažosios žuvėdros, rudagalviai kirai, upiniai kirlikai, krantiniai tilvikai, įvairios antys ir kiti sparnuočiai.

Nemuno vidurupyje peri jūršarkės

Jūršarkės mūsų krašte dažniau sutinkamos Nemuno deltoje ir pajūryje. Džiugu, kad šiais metai kelios jūršarkių poros įsikūrė Nemuno vidurupio salose. Viena iš jų lizdą įsirengė šalia įspėjamojo ženklo, kur paukščiams atrodė esanti pati saugiausia perėjimui vieta.

Paukščių apsaugai svarbiose teritorijose „Nemunas tarp Prienų ir Lengveniškių“ ir „Nemunas tarp Pelėšiškių ir Balbieriškio“ buvo vykdomas upinių ir mažųjų žuvėdrų monitoringas

Lietuvos ornitologų draugijos vykdomo projekto „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ partneris Nemuno kilpų regioninio parko direkcija šiais metais pradėjo upinių ir mažųjų žuvėdrų veisimosi sėkmingumo ir veisimosi buveinių tyrimų darbus.

Novaraisčio ornitologiniame draustinyje buvo vykdomas upinių žuvėdrų monitoringas

2019 birželio 2 dieną Novaraisčio ornitologiniame draustinyje vykdytas pirmasis perinčių upinių žuvėdrų monitoringas. Atkūrus net keletą plikų durpių salų, upinės žuvėdros šiemet Novaraistyje  įsikūrė trijose iš jų atskirai nuo kaspijinių kirų, kurie okupavo didžiąsias durpių salas.

Nemune nuo Kulautuvos iki Jurbarko buvo vykdomas pakartotinis upinių ir mažųjų žuvėdrų monitoringas

Gegužės 26 dieną buvo vykdomas pakartotinis upinių ir mažųjų žuvėdrų monitoringas Nemune nuo Kulautuvos iki Jurbarko. Su projekto partneriu VVKD buvo plaukiama Nemuno upe, siekiant įvertinti pirmosios apskaitos metu užregistruotas kolonijas bei patikrinti, ar neatsirado naujų perimviečių.

Žuvėdrų derlius Nemuno salose

Nemuno atkarpoje tarp Kulautuvos ir Smalininkų du kartus skirtingu metu buvo atlikta perinčių upinių ir mažųjų žuvėdrų apskaita. Gauti rezultatai negali nedžiuginti – seniau Nemuno suformuotose ir šviežiai supiltose salose rasta 218 porų perinčių upinių žuvėdrų ir 72 poros mažųjų žuvėdrų.

Pirmasis projekto stebėsenos komiteto posėdis

2019 m. birželio 18 d. Vilniuje įvyko pirmasis projekto stebėsenos komiteto posėdis, kuriame dalyvavo projekto partnerių – LOD, Valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos, Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos, UAB „EKO STOMA“ bei LR Aplinkos ministerijos atstovai

Jau ritasi upinių žuvėdrų jaunikliai

Gegužės pabaiga yra tas laikas, kai paskutinės upinės žuvėdros baigia formuoti savo dėtis, o ankstyviausios jau maitina jauniklius. Todėl gegužės 27 dieną patikrintos upinių žuvėdrų perėjimo vietos Kalvių kolonijoje (Klaipėdos raj.) ir Raseinių rajono žuvininkystės ūkių tvenkiniuose ant plaustų bei salose.

Sartų regioniniame parke įrengti plaustai upinėms žuvėdroms

Trys specialūs plaustai  upinėms žuvėdroms įrengti Sartų ežere ties Dusetomis. Vieta parinkta šalia nedidelės rudagalvių kirų kolonijos įsikūrusios ant plovų sankaupų.  Gana dažnai šios dvi rūšys peri artimoje kaimynystėje, nes kolektyvinė paukščių gynyba padeda atgrasyti plėšrūnus.

Žuvėdrų buveinių atkūrimo darbai Nemuno kilpų regioniniame parke

Projekto "Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje" vykdymo laikotarpiu Nemuno kilpų regioniniame parke esančiose upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugai išskirtose dviejose „Natura 2000“ teritorijose „Nemunas tarp Prienų ir Lengveniškių“ ir „Nemunas tarp Pelėšiškių ir Balbieriškio“ planuojama atkurti degradavusias svarbiausias žuvėdrų veisimosi buveines Nemuno salose ir nuolatos palaikyti gerą perimviečių būklę.

Nemune prie Vilkijos supiltoje saloje jau kuriasi paukščiai

Visiškai neseniai Nemune ties Vilkija supiltoje smėlio saloje jau įsikūrė pirmieji gyventojai. Apie 15 mažųjų žuvėdrų porų įsiūrė naujojoje salelėje ir jau pradeda perėjimą arba jam ruošiasi. Saloje jau įsikūrė ir pirmosios rudagalvių kirų bei upinių kirlikų poros. 

Niedaus ornitologiniame draustinyje atliktas pirmasis perinčių upinių žuvėdrų monitoringas

2019 m. gegužės 21 dieną atliktas pirmasis detalus perinčių upinių žuvėdrų monitoringas Niedaus ornitologiniame draustinyje. Ankstesnių stebėjimų metu buvo vertinama tik preliminari į perimvietes sugrįžusių žuvėdrų gausa ir atskridimo laikas. Tuo tarpu detalaus monitoringo tikslas – įvertinti upinių žuvėdrų populiacijos gausą ir perėjimo sėkmingumą, stebėti projekto metu įgyvendintų gamtotvarkos priemonių veiksmingumą.

Nemune šalia Vilkijos pilama sala mažosioms ir upinėms žuvėdroms

Nemune šalia Vilkijos šalia jau prieš keletą metų susiformavo smėlio sala, kurią noriai "okupavo" paukščiai. Šiemet greta senesnės ėmė formuotis dar viena mažytė salelė. Pasitarus su žuvėdrų apsaugai skirto LIFE projekto partneriu – VĮ „Vidaus vandens kelių direkcija“ (VVKD), buvo priimtas sprendimas ją padidinti ir suformuoti gerokai didesnę salą paukščiams dar šiam perėjimo sezonui. Šiuos darbus, kaip numatyta projekto paraiškoje, turi įgyvendinti VVKD.

Aptartos salų formavimo galimybės Nemuno žemupyje

Š.m. gegužės 16 d. Lietuvos ornitologų draugijos nariai, kartu su Nemuno deltos regioninio parko ir Vidaus vandens kelių direkcijos atstovais, surengė išvyką Nemunu. Vidaus vandens kelių direkcijos priežiūros laivu praplauktas Nemuno ruožas nuo Rusnės iki Galzdonų. 

Į salas ties Lipliūnais ir Nieduje jau sugrįžo žuvėdros

Saulėtą gegužės 6 d. rytą Nemunas ties Lipliūnais skambėjo nuo upinių ir mažųjų žuvėdrų balsų. Sutvarkytose salose jau kuriasi rudagalviai kirai, ant smėlio šildosi ir Nemune žvejoja žuvėdros. Kol kas sunku pasakyti, kiek jų perės, bet salose ir aplink jas stebėta iki 15 porų upinių ir panašus skaičius mažųjų  žuvėdrų.  Kol kas paukščiai dar tik renkasi būsimas lizdavietes. 

Nemuno salų tvarkymo rezultatai daug žadantys

2008-2011 metais salose ties Lipliūnais perėdavo nuo dešimties iki daugiau 30 mažosios žuvėdros porų. Kai kuriais metais jos įsikurdavo smėlėtuose aukštesnės salos plotuose, o esant žemam Nemuno upės vandens lygiui – greta susiformavusiose seklumose. 

Kviečiame dalyvauti fotokonkurse „Žuvėdros - grakščiosios šaudyklės“

Žuvėdros aptinkamos prie daugelio upių, ežerų, žuvininkystės tvenkinių, ties Kuršių mariomis, pajūryje. Lietuvoje veisiasi 5 rūšių žuvėdros, tačiau tiktai upinė žuvėdra yra gausesnė. Kitos mūsų krašte perinčios žuvėdros – baltaskruostė, baltasparnė, juodoji ir mažoji žuvėdros, yra retos ir įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Baltaskruostės, baltasparnės ir juodosios žuvėdros kuriasi sekliuose, uždumblėjusiuose vandens telkiniuose, o upinės ir mažosios žuvėdros – atvirose smėlėtose, durpinėse ar žemaūge žole apaugusiose salose. 

Grynas.lt reportažas apie projektą skirtą gerinti upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje

Lietuvos ornitologų draugija(LOD) tarp Šakių ir Kauno rajonų ribos esančiame Novaraisčio ornitologiniame draustinyje jau pradėjo tvarkyti upinių žuvėdrų veisimosi buveines. Kviečiame susipažinti su projekto „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ veiklomis. Publikuojame Delfi.lt rubrikos Grynas.lt straipsnį. 

Sausio ir vasario mėnesį vyksta žuvėdroms tinkamų buveinių tvarkymo darbai

Lietuvos ornitologų draugija kartu su partneriais vykdo projektą „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ LIFE17NAT/LT/000545.
Pagrindinis projekto tikslas yra pagerinti upinių ir mažųjų žuvėdrų perinčių populiacijų būklę jų apsaugai skirtose teritorijose, tinkamai tvarkant jų veisimosi buveines bei taikant kitas šioms rūšims svarbias apsaugos priemones. 

LIFE programa skyrė paramą upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugai

2018 m. vasarą Lietuvos ornitologų draugija (LOD) pasirašė dotacijos sutartį su Europos Komisija dėl paramos skyrimo upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugai Lietuvoje - projektui „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ LIFE17 NAT/LT/000545. 

Išleistas kalendorius "Mūsų krašto žuvėdros“

2019 m. pabaigoje Lietuvos ornitologų draugija išleido Naujiesiems 2020 metams skirtą projekto sieninį kalendorių "Mūsų krašto žuvėdros“. 

Suinteresuotos institucijos buvo pakviestos į projekto pristatymo renginį lapkričio 6 d.

Š.m. lapkričio 6 d. Nacionaliniame lankytojų centre įvyko projekto „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ pristatomasis renginys.