Susipažinkite su Lietuvoje sutinkamomis žuvėdromis
Perinčios
Paskutinį dešimtmetį Lietuvoje reguliariai peri penkios žuvėdrų rūšys: mažoji (Sternula albifrons), upinė (Sterna hirundo) bei trys Chlidonias genčiai priklausančios žuvėdros – juodoji, baltasparnė bei baltaskruostė žuvėdros (Ch. niger, Ch. leucopterus, Ch. hybrida). Visų šių rūšių atveju skiriasi ne tik veisimuisi pasirenkamos buveinės, bet ir paplitimas bei gausa šalyje. Terminas „reguliariai“ neatspindi visų jų tikrosios būklės ir gausos.
Upinė, mažoji ir juodoji žuvėdros, kaip nuolatos perinčios, minimos jau pirmosiose mūsų krašto paukščių suvestinėse. Deja, pastaraisiais metais jos nyksta, daugiausiai, dėl tinkamų veisimosi buveinių stokos. Būtent todėl ir buvo pradėtas šis, dviejų atvirose salose bei pakrantėse perinčių žuvėdrų – upinės ir mažosios – apsaugai skirtas projektas.
Upinė žuvėdra. Gedimino Petkaus nuotrauka
.JPG)
Mažoji žuvėdra. Renato Jakaičio nuotrauka
Juodoji žuvėdra. Dalios Račkauskaitės nuotrauka
Tuo tarpu pirmąją 10-ties porų baltasparnių žuvėdrų koloniją ornitologas Teofilis Zubavičius aptiko Žuvinto ežere tik 1955 m. Nors pirmas rūšies stebėjimas buvo 1921 m., kuomet Žuvinte laikėsi keliasdešimt paukščių ir buvo spėjama, jog jos galėjo perėti, lizdų aptikti tuomet nepavyko. Vėliau Žuvinte keliasdešimties metų laikotarpiu, nors ir ne kasmet, perėdavo 5-20 porų, o kitose Lietuvos vietose XX a. perint rastos tik atskirais metais ir dažniausiai pavienės poros juodųjų žuvėdrų kolonijose.
Baltasparnė žuvėdra. Mariaus Karlono nuotrauka
Baltaskruostės žuvėdros pirmasis perėjimo atvejis taip pat buvo nustatytas Teofilio Zubavičiaus Žuvinto ežere 1959 m. Vėliau, XX a. žinomi tik pavieniai atskirų ar kelių porų veisimosi atvejai įvairiose šalies vietose. Todėl rūšis buvo laikoma labai retai įsikuriančia mūsų šalyje.
Reguliariai, t.y. kasmet, abi pastarosios rūšys peri tik nuo XXI a. pradžios. Baltaskruostė, nors pradžioje ir negausiai, įsikūrė Nemuno deltoje (Dumblio ež., Kniaupo įlanka), o vėliau ir Pagėgių savivaldybėje esančiose senvaginės kilmės ežerėliuose, kuriuose šiuo metu peri kasmet iki 50 porų. Tuo tarpu baltasparnė žuvėdra XXI a. peri kone kasmet, tačiau toje pačioje vietoje dažniausiai įsikuria vieną ar kelis sezonus. Be to, labai svyruoja jų gausa – nuo kelių iki keliasdešimt porų. Reguliariai pastaraisiais metais peri tik įvairiose Nemuno žemupio vietose, tačiau jau galime drąsiai teigti, jog tai mūsų krašte nuolatos veisimosi metu sutinkama rūšis, kuriai būdingi dideli gausos svyravimai.
Baltaskruostė žuvėdra. Dalios Račkauskaitės nuotrauka
Kasmet stebimos perskridimų metu
Perinčių kategorijai skirtinguose leidiniuose ankstesniais metais buvo priskiriamos ir likusios trys Lietuvoje aptiktos žuvėdros – plėšrioji (Hydroprogne caspia), poliarinė (Sterna paradisaea) bei margasnapė (S. sandvicensis).
Tačiau plėšriosios žuvėdros atveju, 1979 m. Arnionių žuvininkystės tvenkiniuose buvo stebimi tėvų maitinami jau skraidantys jaunikliai. Tai būdinga, kuomet vos pradėjus skraidyti jaunikliams, jie su tėvais patraukia į tolimesnius kraštus. Todėl tokie atvejai neretai stebimi jau rūšies platesnių klajonių metu. Be to, mažai tikėtina, jog plėšrioji žuvėdra perėtų žuvininkystės tvenkiniuose, nes ji peri atvirose, toliau nuo kranto esančiose, dažniausiai jūrinėse arba lagūnų salose.
Poliarinės žuvėdros veisimosi 1985 m. Atmatos žiočių salelėse atvejis šiuo metu yra ginčijamas net ir dalies stebėjimo autorių. Manoma, jog buvo padaryta rūšies identifikacijos klaida. Juolab, jog tai labiau šiaurinėse platumose perinti rūšis.
.JPG)
Poliarinė žuvėdra. Mariaus Karlono nuotrauka
Tuo tarpu margasnapė žuvėdra 2017 m. bandė perėti Kiaulės nugaros saloje, esančioje Klaipėdos uosto teritorijoje. Buvo aptiktos kelios rūšies dėtys, tačiau, matomai, perėjimas buvo nesėkmingas dėl pakilusio vandens lygio. Šiai rūšiai būdinga, jog ji peri tik jūrinėse, toliau nuo kranto esančiose salose, todėl šiuo metu Lietuvoje Kiaulės nugaros sala yra vienintelė, kuri atitinka šiuos reikalavimus. Deja, joje stinga rūšies veisimuisi būtinos buveinių – atvirų smėlėtų ar skurdžia augalija apaugusių plotų. Ateityje, minėtoje saloje suformavus tokias buveines, galima tikėtis, jog rūšis čia įsikurs. Tačiau pirmiausia būtina suformuoti rūšiai būtinas buveines. Arba supilti naują salą Kuršių marių platybėse....