Upinės ir mažosios žuvėdrų veisimosi buveinių formavimas ir priežiūra Nemuno upėje bei Kalvių žvyro karjere (C1)
Salų apaugimas žoline ir sumedėjusia augmenija yra viena pagrindinių salų degradavimo priežasčių. Vienas iš galimų variantų gerinant sunykusias arba suprastėjusias mažųjų ir upinių žuvėdrų perimvietes – gamtotvarkos darbai, pašalinant dėl natūralios sukcesijos suvešėjusią augmeniją. Perimvietėse esamų degradavusių buveinių tvarkymo alternatyva yra naujų, žuvėdroms tinkamų, plikų smėlio ar žvyro salų supylimas upėje ar kitame vandens telkinyje, šiuo atveju Kalvių žvyro karjere. Naujų žvyro ar smėlio salų supylimas turi kelis pranašumus: švarus žvyras ir smėlis netinka augti vešliai augmenijai, o tokias salas supylus upėje reikiamoje vietoje, pavasarinis potvynis su ledonešiu jas iš naujo nuvalo, neleisdamas įsitvirtinti žolinei ir sumedėjusiai augmenijai. Įrengus tokias salas tinkamose Nemuno upės vietose, vėliau, tvarkant ar gilinant farvaterį, salos galėtų būti atnaujinamos kasmet užpilant šviežio grunto.
Kita aktuali problema – dideli potvyniai Nemuno upėje po stiprių liūčių, žuvėdrų perėjimo sezono metu. Staiga pakilus vandens lygiui, apsemiamos žemos smėlėtos Nemuno upės salelės. Ši grėsmė ypatingai aktuali Nemuno deltoje ir Nemuno upės atkarpoje tarp Smalininkų ir Kulautuvos PAST, kur potvyniai veisimosi metu daro itin didelį neigiamą poveikį mažųjų žuvėdrų perėjimo sėkmingumui. Perėjimo metu salas staiga apsėmus upės vandeniui, lizdai arba jaunikliai nunešami srovės. Tuo tarpu, jei vandens lygis aukštas dar veisimosi sezono pradžioje, kuomet paukščiai grįžta į savo įprastas perimvietes, žuvėdros neranda perėjimui tinkamų vietų, jos tais metais nesulaukia palikuonių. Kadangi alternatyvių perimviečių trūksta, žuvėdrų populiacijos nepapildo naujais individais. Ši problema gali būti sprendžiama suformuojant aukštesnes ir tvirtas žvyro salas, kurios apsemiamos tik esant itin dideliam potvyniui, kokie būna ne veisimosi laikotarpiu, o žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį.
Dar viena priežastis, dėl kurios mažosios žuvėdros netenka perimviečių – farvaterio tvarkymo darbai, kurių metu kartais sunaikinamos mažos smėlėtos salelės. Ši grėsmė aktuali dvejose PAST – Nemuno deltoje ir Nemune tarp Kulautuvos bei Smalininkų. Ji gali būti sprendžiama suformuojant naujas stabilias salas, kurios būtų greta farvaterio, tačiau netrukdytų laivybai. Tuo tarpu gilinant laivybos kelią po perėjimo sezono, iškastą gruntą galima supilti ant jau susiformavusių žemų salų, taip jas dar labiau sutvirtinant ir užtikrinant tinkamas žuvėdrų perėjimo sąlygas.
Žmonių pastovus lankymasis salose yra kita priežastis, dėl kurios žuvėdrų perėjimo sėkmingumas būna neįprastai mažas. Dėl nuolatinio žmonių lankymosi smėlėtose salose, žuvėdros negali sugrįžti į savo lizdus ilgą laiką, dėl to atšąla dėtys ir žūva kiaušiniuose esantys embrionai. Jei jaunikliai neseniai išsiritę, dėl besilankančių žmonių žuvėdros negali jų šildyti ir žuvėdriukai paprasčiausiai sušąla.. Neretai dalis dėčių tiesiog sutrypiami salose besilankančių žmonių. Dalis paukščių dėl dažno žmonių lankymosi salose tiesiog palieka dėtis ir tais metais į perimvietes negrįžta. Daugeliu atveju sunku riboti rekreacinę žmonių veiklą salose, todėl vienintelis sprendimas – supilti naujas salas tose vietose, kurios būtų nepatrauklios ar sunkiai pasiekiamos žmonėms.
Ši veikla bus pradėta įgyvendinti atsižvelgiant į klimatines ir hidrologines sąlygas. Naujų salų formavimo ar esamų tvarkymo nebūtų galima pradėti tam tikrais laikotarpiais, pvz: esant aukštam vandens lygiui pavasarinio potvynio metu arba per ledonešį. Dar vienas limituojantis veiklų įgyvendinimo laiką faktorius – paukščių perėjimo sezonas, kurio metu minėti darbai upėje ir saloje gali būti vykdomi ribotai, t.y. tik formuojant naujas salas. Todėl, įgyvendinant parengiamąja A.1.1. poveiklę, bus parengtas techninis planas (TP), numatantis žuvėdrų perimviečių gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo laikotarpius. Techniniame plane bus numatoma kada, kur ir kaip supilamos salos žuvėdroms arba žvyru ar smėliu papildomos esamos žemos salos bei pakrančių pliažai.
Upinės ir mažosios žuvėdrų veisimosi buveinių atkūrimas bei būklės gerinimas septyniose jų apsaugai skirtose šalies PAST ir vienoje, tuo tikslu naujai įsteigtoje teritorijoje (C2)
Nemuno upės, žuvininkystės tvenkinių ir ežerų salų apaugimas aukšta žoline ir sumedėjusia augmenija yra įprasta ir viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios perinčių žuvėdrų populiacija mažėja. Kol žole yra žema, salose mielai peri upinės žuvėdros. Tačiau daugeliu atveju salos nepatrauklios žemės ūkio veiklai, todėl tinkamų sąlygų palaikymas jose dažniausiai susijęs su tikslinių gamtotvarkos priemonių planavimu ir jų tęstinumu.
Šiai problemai spręsti yra keli skirtingi būdai. Vienas jų - atstatyti optimalias perėjimo sąlygas salose ir palaikyti tinkamų sąlygų tęstinumą ateityje. Kitas būdas – sukurti alternatyvias perimvietes. Naujų perimviečių sukūrimas gali užtikrinti ilgesnį jų tinkamumą žuvėdrų perėjimui be papildomo žmonių įsikišimo, nes jose nėra susiformavusio augalams būtino dirvožemio sluoksnio. Tačiau tai priklauso ir nuo to, kokia technologija ar alternatyvios perimvietės tipas bus pasirinktas, pvz: dirbtiniai plaustai, paviršiaus uždengimas geotekstile ar kt.
Fizinis upinių žuvėdrų perimviečių naikinimas – žinoma ir aktuali problema Vasaknų žuvininkystės ūkyje, kur natūralios plaukiojančios salos nukasamos siekiant pagerinti sąlygas akvakultūrai. Tačiau žuvėdros praranda itin svarbią perimvietę šiaurės rytų Lietuvoje, kur alternatyvių veisimosi vietų upinėms žuvėdroms trūksta. Vasaknų PAST problema bus sprendžiama sukuriant alternatyvias perimvietes – gretimuose vandens telkiniuose įrengiant dirbtinius plaustus,. Ši priemonė buvo išbandyta kitose Lietuvos vietose, kur jau kitais metais stebėtas lauktas rezultatas – saugomos upinės žuvėdros noriai kūrėsi ir perėjo ant dirbtinių plaustų.
Šių veiklų įgyvendinimas prasidės kiek įmanoma greičiau, atsižvelgiant į hidrologines ir klimatines sąlygas projekto pradžioje. Dalis šių priemonių bus įgyvendintos jau pirmaisiais projekto metais, tuo tarpu prie kitų bus dirbama iki projekto pabaigos. Didžiausias dėmesys projekto pradžioje bus skiriamas gamtotvarkos darbams esamose žuvėdrų perimvietėse ir naujų perimviečių sukūrimui. Limituojantis darbų vykdymo faktorius – paukščių perėjimo metas todėl praktinių darbų įgyvendinimas žuvėdrų perimvietėse bus stabdomas balandžio – liepos mėnesiais. Konkretus kiekvienos priemonės įgyvendinimo terminas ir laikas toliau aptartas kiekvienai poveiklei atskirai.
Preliminarios šių veiklų įgyvendinimo vietos pažymėtos žemėlapiuose.
C.2.1. Upinės ir mažosios žuvėdrų tinkamų veisimosi buveinių atkūrimas, išlaikant atviras Nemuno salas dvejose Nemuno kilpų regioniniame parke esančiose PAST bei salose ties Lipliūnais.
Jau pirmaisiais projekto įgyvendinimo metais augmeniją planuojama pašalinti Nemuno upės salose, esančiose Nemuno kilpų regioniniame parke (dvejose PAST) ir Lipliūnų IBA. Per kitus du metus visose trijose teritorijose, siekiant nualinti žolinę augmeniją, salos bus reguliariai šienaujamos. Nemuno saloje tarp Prienų ir Lengveniškių esančioje PAST, 200 m2 teritorijoje bus pašalinta žolinės augalijos danga. Nemuno saloje tarp Pelėšiškių ir Balbieriškio PAST bus įgyvendinta kita priemonė – geotekstile uždengta visa sala (2000 m2), o ant viršaus užpiltas žvyro sluoksnis. Ši priemonė užtikrins ilgalaikį perimvietės tinkamumą žuvėdroms. Po projekto pabaigos šios salos, atitinkamai, bus prižiūrimos LOD ir NKRP direkcijos turimais pajėgumais.
Veiklas, susijusias su Lipliūnų IBA perimviečių atkūrimu ir priežiūra, įgyvendins LOD darbuotojai. Tuo tarpu atkuriamuosiusi salų darbus dvejose Nemuno kilpų regioninio parko PAST vykdys samdomi rangovai. Šios paslaugos bus perkamos žolinės augmenijos ir krūmų šalinimui, salos padengimui geotekstile ir žvyro sluoksnio užpylimui ant jos. Darbus šiose PAST prižiūrės NKRP darbuotojai.
C.2.2 Upinės ir mažosios žuvėdrų veisimosi buveinių atkūrimas ir jų priežiūra tinkamai tvarkant žolinę augaliją Kretuono ežero, Niedaus ir Veisiejo ežerų bei Novaraisčio PAST.
Novaraisčio draustinyje ir Niedaus ežere esančiose salose, suvešėjusi augmenija bus pašalinta per pirmuosius du projekto metus. Pašalinus pagrindinę augmeniją iš Niedaus salos pirmaisiais metais, vėliau, kiekvienais metais iki projekto pabaigos, bus taikomas alinamasis žolinės augalijos šienavimas. Siekiant Kretuono ežero saloje atkurti tinkamas perėjimo sąlygas mažajai žuvėdrai, dalis salos (500 m2) bus užklota geotekstilės danga ir užpilta žvyro sluoksniu. Tikimasi, kad ši veikla bus įgyvendinta per 2019 m žiemą. Tačiau klimatinės sąlygos lemiančios ledo storį, svarbus, šiai priemonei įgyvendinti būtinas faktorius, todėl buveinės mažąjai žuvėdrai formavimas gali būti nukeltas ir vėlesniems metams. Siekiant išnaikinti aplink Kretuono Didžiąją salą susidariusią nendrių juostą, šiltuoju metų periodu (po paukščių perėjimo sezono) trejus metus bus taikomas povandeninis nendrių pjovimas. Šios priemonės įgyvendinimo aktualumas yra ypatingos svarbos, norint saloje palaikyti tinkamą paukščių perėjimui atvirą buveinę. Siekiant išsaugoti atviras, žema žole apaugusias salos pievas, bendradarbiaujant su Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija, LOD planuojama organizuoti gyvulių ganymą joje. Novaraisčio, Niedaus ir Kretuono salų priežiūra po projekto pabaigos bus vykdoma turimais LOD darbuotojų ir narių pajėgumais.
Numatytas buveinių tvarkymo priemones , visose trijose teritorijose vykdys LOD darbuotojai. Tačiau darbus, susijusius su geotekstilės klojimu ir žvyro užpylimu saloje bei povandeniniu nendrių pjovimu, Kretuone vykdys samdomi rangovai.
C.2.3. Upinės žuvėdros veisimosi buveinių formavimas bei priežiūra ant natūralių plūduriuojančių salų Vasaknų žuvininkystės tvenkinių PAST ir dirbtinių plaustų Sartų RP PAST.
Sartų regioninio parko PAST, dirbtiniai plaustai bus įrengiami iki 2019 metų žuvėdrų perėjimo sezono pradžios. Ši priemonė reikalinga kaip kompensacija dėl perimviečių trūkumo po dalies natūralių plaukiojančių salų pašalinimo Vasaknų žuvininkystės ūkyje. Tuo tarpu Vasaknų PAST esančių natūralių salų tvirtinimas prie dugno bus įgyvendintas jau po žuvėdrų perėjimo sezono. Vis dėl to, tai priklauso ir nuo tokių paslaugų, skirtų įgyvendinti numatytas priemones, pirkimo procedūrų eigos bei derinimo su žemės valdytojais. Darbus limituoja ir trumpas laikotarpis, kuomet iš žuvininkystės tvenkinių būna išleistas vanduo (rugsėjo-spalio mėn.), todėl tikėtina, jog natūralių salų tvirtinimas gali užtrukti iki kitų metų. Tačiau dirbtinių plaustų įrengimas Sartų PAST bent iš dalies turėtų kompensuoti šį upinių žuvėdrų perimviečių trūkumą Vasaknų PAST.
Praktinės šioje poveiklėje numatytos gamtosaugos priemonės, susijusios su trijų dirbtinių plaustų pagaminimu ir įrengimu Sartų PAST bei natūralių plaukiojančių salų tvirtinimu Vasaknų PAST, bus įgyvendintos samdomų rangovų jėgomis. Numatytų praktinių gamtosaugos veiklų įgyvendinimo eigą bei kokybę prižiūrės LOD darbuotojai.
Papildomų apsaugos priemonių žuvėdroms įdiegimas (C3)
Veiklos aprašymas ir naudojami metodai.
Pagrindinis veiklos tikslas – išvengti arba, pagal galimybes, sumažinti mažųjų ir upinių žuvėdrų jauniklių bei lizdų sunaikinimą. Žemiau aprašytos priemonės yra suplanuotos visose žuvėdrų apsaugai skirtose PAST. Tačiau numatytos priemonės bus įgyvendinamos tik žuvėdrų perėjimo vietose, o ne visame saugomų teritorijų plote. Be to, jų apimtys toje pačioje PAST gali skirtis atskirais metais, priklausomai nuo perinčių žuvėdrų ir jų veisimosi vietų/kolonijų skaičiaus. Abi apsaugos priemonės (slėptuvės ir įspėjamieji ženklai) bus įdiegtos jau 2019-ųjų pavasarį.
Slėptuves ir įspėjamuosius ženklus, skirtus žuvėdrų apsaugai, įrengs LOD darbuotojai, pasitelkę atitinkamų saugomų teritorijų darbuotojus.
C.3.1. Stogelio formos slėptuvių įrengimas veisimosi buveinėse.
Šioje poveiklėje numatyta priemonė, pirmiausiai, skirta sumažinti plėšrūnų keliamą grėsmę. Tuo pačiu žmogaus lankomose vietose jos apsaugo žuvėdrų jauniklius nuo sutrypimo.
Neigiamas plėšrūnų poveikis aktualus daugelyje žuvėdrų apsaugai skirtų PAST. Reikšmingai neigiamas sidabrinių ir kaspijinių kirų poveikis perinčioms žuvėdroms pastebimas dvejose PAST – Kretuono ežero saloje, Niedaus ežero saloje ir Novaraisčio ornitologiniame draustinyje. Kanadinių audinių neigiamas poveikis registruotas dar dvejose žuvėdrų apsaugai skirtose PAST – Nemuno deltoje ir Niedaus ornitologiniame draustinyje, tačiau jis gali tapti bet kurioje žuvėdrų perėjimo vietoje. Plikose smėlėtose ar upių salelėse pavojų žuvėdrų jaunikliams kelia ir varniniai bei kai kurie plėšrieji paukščiai.
Projekto metu, per keturis perėjimo sezonus, bus įrengta 600 „pastogės“ tipo slėptuvių, skirtų žuvėdrų jauniklių apsaugai. Slėptuvės bus įrengiamos perėjimo sezono metu žuvėdrų apsaugai skirtose PAST. Vienoje slėptuvėje galės pasislėpti keli žuvėdrų jaunikliai vienu metu. Be to, jaunikliai žuvėdrų kolonijoje ritasi ne vienu metu, todėl vieniems jau mankštinant sparnus skrydžiui, kiti naudosis slėptuvėmis. Todėl slėptuvių konkrečioje PAST bus mažiau, nei žuvėdrų lizdų. Po perėjimo sezono slėptuvės bus surenkamos LOD ir panaudojamos kitą pavasarį. Maždaug 400 slėptuvių bus įrengtos jau 2019 -ųjų pavasarį, tuo tarpu 200 likusių bus gaminamos kompensuoti dingusias slėptuves, kas atsitinka pakilus vandens lygiui upėse, dėl vandalizmo ar tiesiog neradus slėptuvių tarp suaugusios žolės. Dalis naujai pagamintų slėptuvių bus naudojamos kitais projekto metais, įrengiant jas naujai supiltose salose bei dirbtiniuose plaustuose.
Slėptuvės, pirmiausiai, numatytas tose PAST, kuriose reguliariai stebimas stambiųjų kirų neigiamas poveikis žuvėdrų kolonijoms – sidabriniai ir kaspijiniai kirai neretai sunaikina žuvėdrų jauniklius. Minėta problema aktuali Kretuono ežero saloje, Novaraisčio draustinyje ir Niedaus ornitologiniame draustinyje. Slėptuvės bus įrengiamos ir plikose smėlėtose salelėse, kur žuvėdrų jaunikliai neturi natūralių slėptuvių. Tokios vietos yra Kalvių žvyro karjere, Nemuno deltoje, Nemuno atkarpose tarp Kulautuvos ir Smalininkų, Prienų ir Lengveniškių, Pelėšiškių ir Balbieriškio. Slėptuvės bus įrengtos ir ant dirbtinių plaustų Sartų PAST.
C.3.2. Įspėjamųjų ženklų įrengimas veisimosi buveinėse.
Šioje poveiklėje numatyta priemonė, pirmiausiai, skirta sumažinti trikdymo ir lizdų sunaikinimo grėsmes.
Trikdymas – aktuali problema perinčioms upinėms ir mažosioms žuvėdroms. Didžiausias trikdymo neigiamas poveikis stebimas tuomet, kai žuvėdrų veisimosi buveinės naudojamos rekreacijai: žvejybai, poilsiavietėms ir kitiems ilgesniems žmonių apsilankymams veisimosi metu žuvėdrų užimtose salose. Ši problema aktuali keturiose iš devynių žuvėdrų apsaugai įsteigtų PAST. Didžiausias rekreacijos neigiamas poveikis stebimas Nemuno smėlėtose salose, kuriose mažųjų žuvėdrų apsaugai įsteigtos PAST.
Dėl minėto poveikio žuvėdros palieka lizdus ar jauniklius ilgesniam laikui, per kurį kiaušiniuose esantys žuvėdrų embrionai ar jaunikliai sušąla ir neišgyvena iki juos pradeda šildyti tėvai. Dalis lizdų sunaikinami tiesiogiai – sutrypiami. Dalis tėvų palieka dėtis dėl ligai trunkančio ar intensyvaus žmonių lankymosi veisimosi vietose. Tuo tarpu nedideli žuvėdriukai, jei nemaitinami visą dieną, taip pat nugaišta. Neretai nebūna teisinio pagrindo uždrausti žmonių lankymąsi salose, todėl bene vienintelė priemonė sumažinti šią problemą – prevenciniai veiksmai žuvėdrų veisimosi metu. Įrengus įspėjamuosius ženklus, lankytojai bus perspėjami apie jų neigiamą poveikį salose perinčioms žuvėdroms.
Projekto metu, per keturis žuvėdrų perėjimo sezonus, bus įrengta 200 įspėjamųjų ženklų. Įspėjamieji ženklai kiekvienais metai bus įrengiami žuvėdrų apsaugai įsteigtose PAST prieš prasidedant mažųjų žuvėdrų perėjimo sezonui. Pasibaigus perėjimo sezonui, LOD darbuotojai surinks įspėjamuosius ženklus ir juos vėl naudos kitą pavasarį. 2019 metais planuojama įrengti apie 80 įspėjamųjų ženklų. Likę 120 įspėjamųjų ženklų bus gaminami kitais metais ir naudojami dėl įvairių galimų priežasčių dingus pirmiesiems (potvyniai, vandalizmas ir kt.) ar suformavus naujas salas Nemuno upėje, Kalvių žvyro karjere bei įrengus dirbtines plaukiojančias platformas Sartų RP PAST. Tačiau visų pirma įspėjamieji ženklai bus naudojami prioritetinėse teritorijose, kur neigiamas rekreacijos poveikis žuvėdroms yra žinomas – Nemuno deltoje ir kitose trijose Nemuno upėje esančiose PAST. Kaip prevencinė priemonė, įspėjamieji ženklai bus įrengiami ir kitose žuvėdrų apsaugai skirtose PAST, kur žmonių lankymasis taip pat galimas: Kretuono ežero saloje, Novaraisčio ir Niedaus ornitologiniuose draustiniuose. Tuo tarpu Vasaknų žuvininkystės tvenkinių PAST, ženklai nebus įrengiami dėl ribojamo pašalinių žmonių lankymosi, o dalyje Nemuno deltos ir Nemuno upėje ties Lipliūnais - dėl griežtos pasienio zonoje vykdomos lankytojų kontrolės.
Rūšių apsaugos specialių priemonių planavimas (C4)
C.4.1 Naujos PAST steigimas Nemuno upės salose ties Lipliūnais ir Sartų RP PAST saugomų paukščių sąrašo papildymas nauja tiksline rūšimi – upine žuvėdra.
Nemuno aukštupyje ties Lipliūnų gyvenviete esanti Nemuno sala įtraukta į tarptautinę svarbių paukščiams teritorijų (IBA) duomenų bazę, kaip svarbi mažųjų žuvėdrų perėjimo vieta. Nors ši teritorija ir atitinka PAST kriterijus, tačiau iki šiol ji neturi specialaus žuvėdrų apsaugai būtino teisinio apsaugos statuso. Siekiant šiai teritorijai suteikti PAST statusą, LOD prieš keletą metų inicijavo pasitarimą su LR aplinkos ministerijos (AM) specialistais. Jame buvo pritarta principinei nuostatai Nemuno ruože ties Lipliūnais įsteigti PAST, kuri papildytų Natura 2000 teritorijų nacionalinį tinklą. AM, kaip atsakinga institucija, įsipareigojo teikti teisinę pagalbą projekto komandai naujos PAST steigimo metu. Atskirai buvo diskutuojama dėl upinės žuvėdros būklės Sartų PAST. Šiuo metu ši Natura 2000 teritorija nėra įsteigta upinės žuvėdros apsaugai. Tačiau LOD iš esmės susitarė su AM, jog jei perinčių upinių žuvėdrų skaičius, įdiegtų specialių biotechninių priemonių dėka pasiektų upinių žuvėdrų apsaugai svarbios teritorijos steigimo kriterijus (40 porų), AM įtrauktų papildytų Sartų PAST saugomų tikslinių paukščių rūšių sąrašą, įrašant ir šias žuvėdras.
Naujos PAST įteisinimo procesą, kartu su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistais organizuos ir vykdys LOD projekto darbuotojai. Papildomai bus perkamos teritorinio planavimo ekspertų paslaugos.
C.4.2 Pasiūlymų dėl Europos žuvininkystės fondo specialios priemonės, skirtos upinės žuvėdros apsaugai, parengimas.
Šiuo metu Lietuvoje užregistruota apie 20 akvakultūros ūkių. Dvejuose iš šešių akvakultūros ūkių, turinčių PAST statusą, tikslinės apsaugos rūšys yra upinė ir mažoji žuvėdros. Tačiau jei akvakultūros ūkiuose būtų įgyvendintos nesunkiai įgyvendinamos ir jau praktikoje patikrintos specialios apsaugos priemonės, žymiai daugiau šių ūkių taptų svarbiais saugant upines ir mažąsias žuvėdras, taip pagerinant jų apsaugos statusą visos šalies mastu. Pati realiausia galimybė, norint įgyvendinti specialias žuvėdrų apsaugos priemones, šalies akvakutūros ūkiuose – ES žuvininkystės fondo Nacionalinė akvakultūros ūkių aplinkosaugos programa (Programa). Tačiau ją rengiant yra būtina specialistų pagalba. Jie ne tik išaiškintų tokių priemonių įgyvendinimo svarbą minėtos Programos rengėjams, bet ir pateiktų siūlymus dėl jų parengimo, įgyvendinimo ir kontrolės. Tam būtinas išsamus situacijos ir rekomendacijų pristatymas, pagrįstas tyrimų duomenimis ir praktiniais pastebėjimais bei sąmatų paskaičiavimais. Ne mažiau svarbus yra ir rengiamų siūlymų derinimas su suinteresuotomis institucijomis, gaunant jų tinkamą palaikymą. Numatyta šiuos darbus pradėti jau projekto pirmaisiais įgyvendinimo metais. Rengiant siūlymus bus tariamasi su pagrindinėmis suinteresuotomis šalimis – Žuvininkystės departamentu prie žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerija.
Už šios veiklos abiejų poveiklių įgyvendinimą yra atsakinga LOD.