Rūšių apsaugos priemonių planavimas (A1)
Rūšių apsaugos veiksmų planai (RAVP), ir gamtotvarkos planai (GP) turi ypatingą svarbą formuojant ilgalaikę rūšių ir buveinių apsaugos strategiją. Minėti planai numatys apsaugos prioritetus, konkrečiose paukščių apsaugai svarbiose teritorijose (PAST) Lietuvoje, jų tikslus, atsakingas institucijas, kurios įgyvendins identifikuotus apsaugos tikslus, numatomus jų įgyvendinimui biudžetus ir metodologiją, kad įvertinti atliktų praktinių gamtosauginių darbų efektyvumą.
A.1.1. Techninio veiklų plano, numatančio praktinių žuvėdrų buveinių tvarkymo priemonių įgyvendinimo pobūdį, laiką bei eiliškumą projekto teritorijose, parengimas ir derinimas su suinteresuotomis institucijomis.
Praktinių veiklų techninis planas (TP) skirtas numatyti žuvėdrų veisimosi buveinių gamtotvarkos darbų ar naujų buveinių formavimo nuoseklų įgyvendinimą kiekvienoje iš projekto teritorijų. TP bus parengtas pradiniame projekto etape ir pateiktas atsakingų institucijų vertinimui bei siūlymams dėl sklandesnio įgyvendinimo. Po aptarimo ir atliktų korekcijų, TP, kaip oficialus dokumentas, bus pateiktas tvirtinimui projekto valdymo komitetui. Tokioms praktinėms veikloms nereikalaujama specialių leidimų, jei tuo siekiama pagerinti konkrečios PAST tikslinės rūšies apsaugos būklę. TP rengs LOD, bendradarbiaudama su visais projekto partneriais.
A.1.2. Upinės žuvėdros rūšies apsaugos veiksmų plano parengimas ir įteisinimas, mažosios žuvėdros rūšies apsaugos veiksmų plano peržiūra ir įteisinimas.
Upinės žuvėdros RAVP iki šiol nebuvo parengtas. Mažajai žuvėdrai skirtas rūšies apsaugos veiksmų planas buvo parengtas ir patvirtintas 2011 metais. Tačiau dėl reikšmingų šios rūšies veisimosi buveinių ir vietų pokyčių bei mažėjančio perėjimo sėkmingumo Lietuvoje per pastaruosius 7 metus, būtina iš naujo peržiūrėti jau parengtą šį RAVP. Oficialiai mažosios žuvėdros RAVP galioja iki 2021 metų, todėl jis bus peržiūrėtas ir pakoreguotas jau pasibaigiant šio dokumento galiojimui.
Abu RAVP bus parengti laikantis aplinkos ministerijos reikalavimų, skirtų saugomų RAVP turiniui. Parengti dokumentai užtikrins darnų gamtai Nemuno upės farvaterio tvarkymą ir naudojimą, kaip reikalauja ES Buveinių Direktyvos 6.3 ir 6.2 straipsniai. RAVP užtikrins ir darnų ūkininkavimą žuvininkystės tvenkiniuose bei pateiks sprendimus, leidžiančius riboti žmonių lankymąsi abiejų rūšių perimvietėse jų veisimosi metu. Taip pat užtikrins žuvėdrų buveinių natūralių sukcesinių procesų ir jų pokyčių tinkamą valdymą. Parengti upinės ir mažosios žuvėdrų rūšių apsaugos veiksmų planai, ateityje išliks vieni svarbiausių dokumentų planuojant šių rūšių tolimesnę apsaugos strategiją pasibaigus projektui. Tačiau dirbtinai sukurtos perimvietės (pavyzdžiui, plaukiojančios platformos) ateityje turėtų būti naudojamos tik kaip kompensacinė ar išskirtinė priemonė šių rūšių apsaugai. Tuo tarpu, pagrindinis dėmesys turėtų būti skirtas natūralių veisimosi buveinių palaikymui, naujų formavimui ir jų apsaugai. Siekiant, kad abu parengti dokumentai įgautų teisinį pagrindą, bus siekiama, jog juos patvirtintų atsakinga institucija - LR aplinkos ministerija. Abiejų rūšių RAVP rengs LOD.
A.1.3. Vasaknų ir Niedaus PAST gamtovarkos planų parengimas, suderinimas su žemės valdytojais bei kitomis atsakingomis institucijomis bei įteisinimas.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu gamtotvarkos planai (GP) Vasaknų ir Niedaus PAST nėra parengti, o upinės žuvėdros perėjimo sėkmingumas ir perimviečių sąlygos kasmet prastėja, GP parengimas šioms teritorijoms yra nepaprastai svarbus, kaip strateginis šių teritorijų tvarkymo dokumentas pasibaigus šiam projektui. Tai patvirtina pastaraisiais metais Sartų ir Veisiejų RP direkcijų vykdyta upinės žuvėdros stebėsena (monitoringas), kurios rezultatai rodo reikšmingą perinčių paukščių gausos mažėjimą bei veisimosi buveinių būklės blogėjimą per pastarąjį dešimtmetį.
Gamtotvarkos planus rengs ir jų sprendinius su žemės valdytojais derins LOD.
A.1.4. Novaraisčio, Kretuono ežero ir Kalvių žvyro karjero PAST gamtotvarkos planų peržiūra ir įteisinimas.
Nors Novaraisčio, Kretuono ir Kalvių žvyro karjero PAST gamtotvarkos planai parengti prieš daugiau nei dešimtmetį (2000-2006 m.), tačiau šie dokumentai dėl įvairių priežasčių nebuvo patvirtinti, todėl iki šiol neturi galiojančio teisinio statuso. Šiuo metu Novaraisčio ir Kalvių žvyro karjero PAST esančios upinių žuvėdrų perimvietčių būklė blogėjo, todėl ir perinčių šios rūšies paukščių skaičius yra sumažėjęs, lyginant su ankstesniais metais. Tuo tarpu Kretuono ežero PAST situacija išlieka gera dėl pastaraisiais metais LOD ir Aukštaitijos NP reguliariai vykdomų gamtotvarkos darbų, įgyvendintų skirtingų projektų ar savarankiškų iniciatyvų metu. Tačiau šios teritorijos priežiūros ateitis iki šiol nėra aiški, kadangi be nuolatinių tinkamų gamtotvarkos priemonių užtikrinimo, ši teritorija dėl natūralios gamtinės sukcesijos degraduotų per gana trumpą laiką. Todėl GP parengimas ir jų teisinis patvirtinimas yra labai svarbus visoms trims teritorijoms, siekiant, kad atsakingos už šių PAST priežiūrą saugomų teritorijų direkcijos ateityje galėtų užtikrinti tinkamą jų būklę.
Upinės žuvėdros. Simono Minkevičiaus nuotrauka