Nemuno upės pakrantės ir salos tarp Kulautuvos ir Smalininkų (3 532,00 ha)
Apie 100 km ilgio Nemuno atkarpa įeinanti į Kauno, Šakių ir Jurbarko raj. teritoriją. Didelė šios vietovės dalis tenka Panemunių regioniniam parkui, kuris įsteigtas 1992 m. Upės seklumos, smėlio salos, pakrantės, užliejamos pievos sudaro išskirtines sąlygas įvairių rūšių paukščiams veistis. Teritorija svarbi ir migruojantiems paukščiams. 2004 m. šiai vietovei suteiktas paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusas, kuris skirtas mažosios žuvėdros išsaugojimui. Nemunas ir jo pakrantės naudojamos laivybai, vandens turizmui, poilsiavimui, mėgėjiškai žvejybai. Toks trikdymo faktorius neigiamai atsiliepia mažųjų žuvėdrų veisimosi sėkmei. Nepalanki ir natūrali buveinių kaita, nes smėlio salos ir pakrantės užauga aukštomis žolėmis, krūmais bei medeliais. Dalis salelių nugremžiama ir sunaikinama ledonešio metu. Tačiau paskutiniais metais jis buvo palydinti nedidelis, todėl salų formavimui didelės įtakos neturėjo. Nepalankus žuvėdroms ir vandens lygio svyravimas perėjimo sezono metu. Nemune įprastas aukštesnis vandens lygis žiemą ir potvyniai ankstyvą pavasarį. Tačiau po stipresnių liūčių vandens lygis gali pakilti ir vasarą, užtvindydamas neaukštas saleles bei upės pakrantes, taip pražudydamas ten perinčias mažąsias žuvėdras. Todėl projekte numatytos gamtotvarkinės priemonės šiai problemai išspręsti.
Prieš 10 m. šioje Nemuno atkarpoje perėjo per 150 porų mažųjų žuvėdrų porų, o tai sudarė apie 50 % šalies populiacijos. Perinčių žuvėdrų skaičius svyravo nuo gamtinių sąlygų – vandens lygio, tinkamų perėti salų skaičiaus ir jų dydžio. Didelę reikšmę turėjo ir trikdymo faktorius dėl žmogaus veiklos. Tad neatsitiktinai prieš 7 m. perinčių mažųjų žuvėdrų skaičius sumažėjo iki maždaug 90 porų, o šiuo metu suskaičiuojama tiktai apie 20 porų. Todėl projekto metu numatoma supilti 8 pakankamai aukštas smėlio saleles, kurių neapsemtų vasarinių potvynių vanduo.
Aprašomoje vietovėje peri ir upinės žuvėdros, kurių priskaičiuojama per 50 porų. Čia gyvena ir daugiau paukščių, kurie saugomi Europos bendrijos: švygžda, tulžys, paprastoji medšarkė, raiboji devynbalsė. Nemuno pakrantėse sutinkami medžiojantys jūriniai ereliai, rudieji pesliai, žuvininkai.
2009 m. ši Nemuno atkarpa priskirta buveinių apsaugai svarbia teritorija ūdros, lašišos, jūrinės nėgės, salačio ir kartuolės apsaugai.